Piti

Įtraukti prie mėgstamų
Virtuvė: Turkų
Įstaigos tipas: Užeigos
3.5
Mus rasite
Lazūnų g. 19, KAUNAS
  • Dabar nedirba
Restoranas neteikia daugiau informacijos
Esate restorano savininkas? Spauskite čia
Darbo laikasVirtuvėVerslo pietūsPusryčiai
Pirmadienis - - - -
Antradienis - - - -
Trečiadienis - - - -
Ketvirtadienis - - - -
Penktadienis - - - -
Šeštadienis - - - -
Sekmadienis - - - -

Atsiliepimai apie Piti

  • nu taip
    0
    su tokiu savininku anksciau ar veliau turejo uzsilenkti..Gyvenimas viska sudelioja i savo vietas..

  • mi
    0
    kalba zmones,kad bankrutavo

  • siaip 1.0
    0
    Pritariu kiekvienam zodziui ankstesniame komentare,aptarnvimas joks,maistas ta kuri turi siaubingas,netgi ne tai kad ne sviezias,bet gerokai pasenes,o kainos kaip tokiai prastos kokybes uzeigai tikrai gerokai per dideles

  • Klietas
    0
    Nezinau, kas pasidare, bet daugiau neisim. Anksciau buvo superine virtuve, dabar kazkokia tragedija. Ko paprasysi, to neturi. Kainos kosmines. Troskini gavau sriubos konsistencijos ir be puses ingridientu. Barmenas- padavejas grybauja ir tik mekena.Net sulciu i 2 stiklinea nesugeba lygiai ipilt. Kainos kosmosas lyginant su tokiu servisu. Is vis nesuprantu - kokio velnio dirbt, jei is ilgiausio meniu vos keli patiekalai gaminami. Zodziu rasau 2. Ir geriau jau rinksiuos Karavan Saraj Viciunuose nors ir vaziuot tolokai !!!

  • as 1.0
    0
    paskutiniu metu tai ten nesuprasi kas kaip,padaveja vis kita ir vis prastesne,maistas suprastejes,kainos padideje

  • nesvarbu
    0
    Noriu pasakyti, kad čia kavinė, kaip kavinė tik va jos darbuotojai labai išnaudojami kavinės šefo... Jai įsidarbini dirbti barmene-padaveja tai šį darbą gali pamiršti, nes dirbi ir indų plovėja,ir grindų plovėja, ir toletų valytoja, dar gauni virtuvėj svogūnus,paprikas pjaustyti, čiasnakus lupti, morkas tarkuoti, patiekalus pati klijentams atsidavinėti,kepti ar tai kažką pašildyti.Taip tokiu darbų atsiranda kiekviena dieną vis naujų.Dažnai virtuvėje nebūna virėjo ,o žmonės ateina papietauti tai darai pati patiekalus arba skambini, kad virėjas ateitų.Tad jai kas eisit darbintis čia neapsigaukite ,nes būsite išnaudojami juodai.

  • Gurisfen
    +3
    ***

  • Barbaros
    +2
    Apie "PITI" kritiko lupomis Kur veda akys? Iškalinėto vario lėkštėje buvo pastatytas tokios pat medžiagos kavos virduliukas. Taurelės dydžio puodelis variniame laikiklyje skleidė geriausios kavos kvapą. O maniškį kvapą gniaužė jos kaina – 9 litai. Nedidelis šeimos kambarys su penkiais ar šešiais stalais ant siuvimo mašinų kojų ir pusapvalis baras su vienu gražiu merginos siluetu. Kai akys apsiblausia, gelbsti uoslė, pagalvojau it senas šuva, palaimingai pabaigęs savo pietus ramioje ir saugioje vietoje. Ne, tai ne Stambulas. Pro nedidelį langą pasitinkantis vaizdas tikrai nepriminė Bosforo pakrantės: sovietinio modernizmo raudonų plytų statinys su modernesniu tinkuotu kubu prie šono buvo Kauno kardiologijos klinika Sukilėlių gatvėje. Be išdidumo prisipažinsiu, kad tądien mano akys atvedė į kitą gydyklą, bet reportažas ne apie tai. Viskas prasidėjo išėjus pasivaikščioti, netikėtai. Išsiplėtusiais vyzdžiais perskaičiau ant vieno iš privačių namų šalia gatvės – PITI. Reporteriui, nuolat dejuojančiam dėl mažų šeimos verslo restoranų stygiaus Lietuvoje, tai buvo lyg koks neplanuotas profesinės meilės nuotykis. Kelių stalų, savininko ir šefo aptarnaujamas restoranėlis tylioje gat­velėje – ar tai ne rojus brandžioje gyvenimo fazėje. PITI – mažas, bet gatvelė tikrai netyli, o ir savininkas neišėjo į sceną. Kaukazo, tiksliau – Azerbaidžano, virtuvės pažadas su originaliais audiniais (galėjau paliesti, skirtingai nei padavėją) ir grafika ant valgomojo sienų. Bekompromisis namų virtuvės kvapas, geriausiais būdais primenantis Rytų partnerystės skonį ir naudą. Gruziniškas namų vynas (6 litai už taurę raudonojo) liudijo pakeliui į Europą ir NATO įsivaizduojamą kaukaziečių draugystę. Be manęs, čia sėdėjo dar keturi Rytų kultūros jaunuoliai, greičiausiai Sveikatos universiteto studentai, it kokie gyvieji liudininkai, patvirtinantys virtuvės autentiškumą ir kokybę. Valgiaraštis buvo stebėtinai ilgas kaip tokiai nedidelei vietai. Ne visko turėta iš jame paminėtų valgių, bet ir to buvo gerokai per daug pirmam ir vienam kartui. Šaltieji užkandžiai prasidėjo basturmos rinkiniu (38,9 lito), kuris vytintos jautienos ir avienos smaguriautojams paslaugiai patiekiamas ir atskirais kąsneliais. Paragavau avienos sudžiuko – PITI virtuvės pagaminta dešra, kuri man atsiėjo 13,9 lito ir visiškai maloniai nustebino. Skanauk ir norėk! Retai susiduriu su tiek daug neragautų dalykų vienoje vietoje. Nors imk ir džiaukis, kad stiprėjantis žlibumas čia atvijo. Ir kankinkis, kad negali paragauti net penkiais būdais keptų baklažanų (su paprikomis, riešutais, žalumynais ir t. t.), įkainotų nuo 9,3 iki 11,9 lito, arba Adžiabsandal, t. y. daržovių ikrų už 12,9 lito. Buvo dar ir įdarytas baklažanas-apalpęs imamas (13,9 lito), bet ir prieš jo pagundas atsilaikau. Antraip pats būčiau apalpęs. Gyniaus ir nuo čia pat spausto brinzos gabalo, bet kliudžiau salotų sąrašą. Užsakiau chezri – tai smulkiai pjaustyti švieži pomidorai, agurkėliai, žalėsiai su sūriu. Laimingai nedidelė lėkštelė it Kaukazo rytas įkvepiančios šviežumos už 8,5 lito Tokia nuotaika nežinia kur gali nuvesti, nors kelias nuo akių klinikos iki virtuvės gal kiek klaidus. PITI būta kelių sriubų (dušpara su jautiena ir su aviena – 7,9 ir 12,9 lito, tradicinė charčio), bet ryžausi neregėtai ir tik 6 litus kainuojančiai dovgai – karštai jogurtinei. Kai jau baigiau, dingtelėjo, kad kasdien tokios nevalgyčiau, bet retkarčiais galėčiau užsigeisti taip stipriai, kad net benzinas pasirodytų pigus. It pradedantis smaguriautojas prie jos pritaikiau pagrindinį patiekalą. 19,5 lito kainavusi dolma (malta aviena vynuogių lapuose, prieskoniai, maconi) su baltuoju jogurto padažu. Nesvarbu, kad košero sekėjai vadintų tai nuodėme, man šie neišvaizdūs Artimųjų Rytų virtuvės kūriniai, neišrankiai pabirę plačioje lėkštėje, buvo lyg įrodymas, kad žmones nuo tvano tikrai išgelbėjo Ararato kalnas. Troškintas vynuogės lapas, stiprus prieskonių bei avienos junginys ir šaltas baltas raugo skonis. Tiko lyg rėmai prie paveikslo. Arba kaip bikinis prie smėlėtos Rio pakrantės. Kažkodėl vaizduotė stiprėja akims apsiblausius. Beveik neabejojau, kad uzbekiškas plovas (19,9 lito) arba aštrus PITI troškinys, sujungęs avieną ir jautieną moliniame indelyje (20,9 lito), arba dar keli pigesni kalakutienos ir baklažanų patiekalai nebūtų pagadinę mano pietų kolekcijos, tačiau riba buvo pasiekta it Čikagos greitkelis – ne vietoje nepereisi. Beveik literatūrinį pasitenkinimą kėlė Chanų rinkiniai (kompanijos reikalavę už 90 litų), aviena ant iešmo ir dar keli patiekalai, prie kurių buvo parašyta: užsakomi iš anksto. Pietūs – tai ne liga, gali suplanuoti, pagalvojau iš sotulio, begalinio ryžto ragauti kalnietiško deserto ir iš dėkingumo virtuvės šefui už tai, kad net valgiaraštyje patiekalai buvo sugrupuoti pagal laiką (10, 20, 30 minučių), kurio reikia paruošti. Korektiška ir stipru it čečėno žodis. Skambčiojo varinis puodelio laikik­lis. Šakutė lėtai atgnybo kąsnelį padavėjos rekomenduotos pachlavos. PITI paruoštas riešutų ir medaus pyragaitis, atstovaujantis ne tik Kaukazui, bet ir turkams, graikams ir arabams, kainavo 6,5 lito. Santūrus Rytų virtuvės fundamentalizmo simbolis. Siurbčiojau kavą ir galvojau, kad akių klinikų pašonėje, lyg Sacharoje, laikas eina koja už kojos tartum Mėnulio metus skaičiuojantis karavanas. Greičiausiai atsitiktinai sutapo gydyklų ir restorano žemėlapiai, tačiau koks gražus tas sutapimas. Juk nebūtina sirgti, kad pradėtų sektis. Kartais užtenka smaguriautojo smalsumo ir kelionės nuotykių. Nebūtinai turi būti tūkstantis ir viena naktis – kartais gana tūkstančio ir vienos sekundės. Vincentas KRUPAS Restoranų kritikas 2013-10-29,žurnalas IQ.

  • tas pats
    +2
    praeitą vasarą užėjom į Piti vidury dienos pavalgyt, tai ar savininkas ar barmenas sako - "mes šiandien nedirbam", nors viskas atidaryta, staliukai lauke stovi su meniu su staltiesėm, labai nemandagus buvo, daugiau nėjom

  • Lina 5.0
    +1
    Skanu

Daugiau atsiliepimų
Pasiūlyk restoraną