Prie restoranėlio „Meal Box“ sustojome atidžiau panagrinėti Klaipėdoje retai siūlomų patiekalų: žuvies dubenėlių, bao bandelių, ramen sriubų. Kokį įspūdį užsisakyti patiekalai paliko skaitykite „Meal Box“ apžvalgoje.
Nors maistas išsinešti - puiki proga pailsėti nuo valgio gaminimo, neretai keliolika minučių pabuvę mašinoje, patiekalai praranda savo pradinę išvaizdą, temperatūrą ir skonį. Vis dėlto, prisiminusi Klaipėdoje veikiančio „IQ baro“ ruošiamus skanėstus ir nusprendžiau surizikuoti.
„Žuvinė“ - stilingame name įsikūręs restoranas, netoli Palangos tilto, ilgomis vasaros dienomis pilnas svečių. Pietauti atvyko rudens popietę ir džiaugėmės rezervavę staliuką, nes pietaujančių buvo tiek, kiek ir vasarą.
Atrasti dalelę Italijos iš pažiūros visko pilname Vilniuje ne taip jau ir paprasta. Ieškodami autentiškos vietelės Vilniuje apsilankėme itališko maisto restoranėlyje „Le Travi“.
Solidus „Meat Steak House“ meniu nustebino įvairove - čia surašyti patiekalų pavadinimai puikiai derėjo su šios vietos koncepcija. Nesuabejojau, kad atsidūriau aukštos kokybės restorane
Žinia apie naujai atsidariusį sušių restoraną Vilniuje nuaidėjo labai garsiai – pirmiausia, dėl vietos - įsikūrė ne centre, kaip būtų įprasta, bet Žvėryne.
Neslėpsiu, perskaičiusi krūvą teigiamų atsiliepimų, į šviežios žuvies restoraną „Fisheria“, keliavau tikėdamasi ne tik malonaus pasisėdėjimo vakaro pavėsyje, bet ir naujų, stebinančių gastronominių atradimų.
Restoraną „Felsner“ nusprendžiau aplankyti praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo atidarymo. Išgirdusi pirmuosius teigiamus atsiliepimus, tikėjausi išties nebogos gastronominės patirties.
Sužinojusi apie Klaipėdoje veikiantį, armėniškos - Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalais garsėjanti restoraną „Pepper Grey“, pamaniau, jog galbūt ši vieta leistų pažinti, o gal net - įsimylėti iki šiol nepažintą Rytų skonį
Kai kalba pasisuka apie dėmesio vertus restoranus Klaipėdoje, imu gūžčioti pečiais ir, dar kartą gerai pagalvojusi, vardinu tuos pačius, jau ne kartą girdėtus pavadinimus. Atrodo, Lietuvos pajūrio restoranų rinkoje pasikeitimų kur kas mažiau nei sostinėje: uostamiesčio lyderiai aukštų pozicijų niekaip neperleidžia naujai atsidarančioms vietoms.
Trumpas ir aiškus pavadinimas - „Mo bistro“ veikiausiai pažįstamas daugeliui vilniečių. Juk tai - vieno lankomiausio ir moderniausio Vilniaus muziejaus dalis.
Nors erdvi „Gerų laikų“ salė nepasižymėjo šiluma, prisėsti čia buvo išties malonu. Interjeras man nepasirodė nuobodus ar panašus į daugumą naujai atsidarančių restoranų, atvirkščiai - „Gerų laikų“ erdvė - spalvinga ir dinamiška.
Ar kada nors susimąstėte, kaip puiku būtų nors akies krašteliu žvilgtelėti ar net pačiam atsidurti svetingumu garsėjančių italų namuose, kai jie vakarieniauja? Nė neabejoju, prisėsti prie valgiais nukrauto stalo būtumėte pakviestas akimirksniu.
Kai dienos darosi vis trumpesnės ir tamsesnės, ryškių spalvų ieškoti nejučia imame visur: šventinėse girliandose, ryto danguje, lėkštėse, naujose, anksčiau niekada neplankytose vietose. Vienas tokių, niūrų lapkričio dangų praskaidrinanti galinčių restoranų man pasirodė saulėtų Havajų įkvėptas „Please.lt“, kurį ir nusprendžiau aplankyti tamsų ir šaltą rudens vakarą.
Aukštą kartelę ypač lengva iškelti naujiems, anksčiau niekada negirdėtiems restoranų pavadinimams. O ypatingai tokioms vietoms, kurios, socialinėje erdvėje žada tikrus skonių atradimus, prilygstančius net pačioms įdomiausioms ir netikėčiausioms maisto kelionėms. Būtent tokiais žodžiais, apie savo dienos pietus atsiliepia „Marina Bistro“.
Restoranų bei kavinukių, kuriuose pusryčiai tiekiami ištisą dieną pavadinimus galėčiau suskaičiuoti ant rankų pirštų, todėl nenuostabu, jog nauja pusryčių vieta Vilniuje - „Moss Cafe“ akimirksniu patraukė mano dėmesį.
Legendiniu dažnai pavadinamas japoniško maisto restoranas Vilniuje „Kamikadzė“ savo lankytojus ilgą laiką džiugino kokybiškais, tačiau limituotais dienos pietumis. Įsimintinu jų skoniu ne kartą mėgavausi ir aš, bet, turiu pripažinti, šio japoniško maisto pasiilgdavau ne tik dienomis, bet ir vakarais.
Atrodo, jog Teatro aikštės pašonėje Klaipėdoje įsikūręs restoranas „Piccolini“ niekada nebūna tuščias. Kaskart praeidama pro šią vietą matau restorano duris varstančius lankytojus, o užsukusi vidun - be atokvėpio salėse besisukančias padavėjas. Išsiaiškinti, kodėl „Piccolini“ taip traukia klaipėdiečius ir miesto svečius, keliavau vieną šeštadienio popietę.
Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“.
Kai visko pilna ir vasaromis kiek perkrauta Palanga pasipildė dar vienu nauju restoranu aš ir nustebau, ir apsidžiaugiau. Netikėta buvo tai, kad naujasis restoranas „Amsterdam Plaza“ duris atverti nusprendė vasaros pabaigoje.
Kai išgirdau, jog Palangoje atsidarė naujas mėsos patiekalų restoranas „Barcode“, džiaugtis naujove nepuoliau. Iš pirmo žvilgsnio pamaniau, jog tai - eilinė kurortinė kavinė, svečius viliojanti niekuo neišsiskiriančiais skoniais.
Kelias link naujo japoniškos virtuvės restorano „Narushi“ mane veda į Vilniaus stoties rajoną. Mažytę, tačiau pilną Japonijos skonių erdvę atradau Halės turgaus pašonėje.
Apsilankyti „Hilton“ viešbutyje įsikūrusiame mėsos restorane „Beef Room“ buvo labai įdomu. Ar maisto kokybė ir personalo profesionalumas sužavės nuo pat pirmųjų atidarymo dienų?
Restoranas „monai“ yra vieta, kurią drąsiai rekomenduoju draugams. Be abejonės, išvyka į „monus“ savaime yra maža šventė, tad šeštadienio vakaro laukiau su nekantrumu.
Newest restaurant reviews
Best restaurant offers
Best recipes
Many, many other news
