This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Pasiūlyk restoraną
News

Restorano apžvalga: "A casa mia"

2019-12-17
Publish your own article

Ar kada nors susimąstėte, kaip puiku būtų nors akies krašteliu žvilgtelėti ar net pačiam atsidurti svetingumu garsėjančių italų namuose, kai jie vakarieniauja? Nė neabejoju, prisėsti prie valgiais nukrauto stalo būtumėte pakviestas akimirksniu.

Atrodo, jog tokia mintis - visai ne utopinė. Galimybę pabuvoti itališkuose namuose, net neišvykstant už Lietuvos ribų, siūlo šiltu itališku pavadinimu „A casa mia“ (liet. mano namuose) pasivadinęs restoranas, pačiame Klaipėdos centre.

Palei judrią pagrindinę Klaipėdos gatvę išdėstyti „A casa mia“ lauko staliukai ir kėdės užsukti kvietė jau kurį laiką. Aplankyti šį restoraną ir taip numalšinti savo smalsumą pavyko vieną vėlyvą ir šaltą rudens vakarą.

Kai restorane lankėmės pirmąjį kartą, pavakarieniauti jame mums nepavyko dėl šeštadienio vakarą čia vykusios sūrio ir vyno degustacijos, todėl šį kartą nusprendėme neberizikuoti ir staliuką rezervavome iš anksto. Tokio sprendimo gailėtis neteko. Atvykus į restoraną pastebėjome, jog kone visi, nedidelėje, bet išties jaukioje „A casa mia“ salėje esantys staliukai - rezervuoti.

Vakarienę pradėjome vėlyvą popietę, kai restoranas dar nebuvo pilnas svečių. Iš pradžių pamaniau, jog tai ir yra viena priežasčių, tokiam šiltam ir maloniam restorano darbuotojų bendravimui. Tačiau vėliau įsitikinau - šiluma ir teigiamomis emocijomis „A casa mia“ darbuotojai apdovanoja kiekvieną šiuose namuose apsilankiusį svečią.

Paprastu ir nuoširdžiu bendravimu mus papirkusi restorano darbuotoja jokio popierinio valgiaraščio neatnešė. Tą vakarą gaminamus patiekalus pristatė savais žodžiais, atsižvelgdama į mūsų norus. Galbūt todėl išsirinkti taip puikiai nupasakotus ir nuoširdžiai rekomenduojamus patiekalus buvo išties lengva. Šeštadienio vakarą nusprendėme išbandyti jautienos antrekotą su šviežių daržovių salotomis ir naminius rankų darbo makaronus su kasikiniu pesto padažu. Mus aptarnavusi mergina dar rekomendavo paragauti užkandžių - itališko sūrio ir kumpio rinkinį. Vėliau supratau, jog tai - „A casa mia“ vizitinė kortelė, kuria vakarienę pradėjo bene visi restorane pagrindinių patiekalų laukiantys svečiai. Įdomu tai, jog šiame, itališkame restoranėlyje neturėjome nė menkiausio noro klausinėti apie detales. Mums nekilo abejonių, ar patiektas sūris atitiks mūsų skonį ir ar vynas iš tiesų bus toks, kokio pageidavome. Šios vakarienės metu natūraliai susiformavęs pasitikėjimas namų šeimininku, nedingo visą vakarą.

Restorano darbuotojai užteko vos vienos užuominos išrenkant itališką vyną - jo skonis idealiai atitiko mūsų norus. Po kelių akimirkų ant stalo patiektas itališko sūrio ir kumpio rinkinys žadino apetitą. Padavėjos buvome paprašę paruošti nedidelį rinkinį ir čia vėl nenusivylėme. Lėkštėje buvo dailiai išdėlioti trys skirtingi itališki sūriai: stipriausias skoniu avies pieno sūris su pipirais - „Pecorino Pepato“, trapus karvės pieno - „Taleggio“ ir švelniausias, kreminio sūrio skoniu pasižymėjęs karvės pieno sūris. Visi trys sūriai buvo skirtingų tekstūrų ir skonio, tad ragaudami galėjome juos palyginti tarpsuavyje ir išsirinkti labiausiai patikusį. Tiesa, tai padaryti išties nelengva, mat „A casa mia“ tiekiami sūriai - puikios kokybės ir išskirtinio, įprastoje parduotuvėje nesutinkamo skonio. Šalia dar buvo patiekti šviežūs ir minkšti kumpio bei saliamio gabalėliai. Kartu su sūriu, medumi, baltos duonos riekelėmis ir traškiomis lazdelėmis toks užkandžių rinkinys sukūrė puikų vakarienės startą.

Pliusą norisi skirti ir maisto patiekimo laikui - patiekalai vienas po kito sekė ne per lėtai ir ne per greitai. Užkandį ragavome neskubėdami, o po jo dar turėjome keletą minučių atsikvėpti. Vakarienės eiga iš tiesų priminė buvimą namuose - jauku, ramu, norisi pasilikti.

Pagrindinius patiekalus ant stalo patiekė atviroje restorano virtuvėje besidarbuojanti mergina. Malonu maistą gauti iš jį gaminusio žmogaus rankų, - pamaniau. Jautienos antrekotas atrodė nepriekaištingai. Vien tik žvilgtelėjusi į jį galėjau pasakyti, jog mėsa bus itin minkšta ir sultinga. Šalia patiektos pomidorų ir gražgarsčių salotos lėkštei suteikė daugiau spalvų, o patiekalui - gaivos ir skonio. Restorano darbuotoja prie jautienos dar pasiūlė atnešti duonos, tačiau jos man neprireikė - minkštos mėsos skoniu norėjosi mėgautis vienu. Jam, atrodo, netrūko nieko - nei prieskonių, nei minkštumo. Jautienos skonį puikiai papildė šviežios salotos, gardintos alyvuogiu aliejumi ir salstelėjusiu balzaminio acto kremu.

Makaronai su pesto padažu buvo nusidažę švelniai žalia spalva ir, žinoma, kvepėjo aromatinguoju pesto. Jų skonis buvo ypatingai švelnus. Dar daugiau aromato šiai itališkai pastai suteikė tarkuotas Parmezano sūris. Naminiai makaronai buvo išties labai gardūs - tarpusavyje persipynusios jų „virvelės“ pesto pastai suteikė daugiau tekstūros.

Itališką vakarienę visuomet norisi užbaigti puodeliu espresso. Šį kartą neatsispyrėme nei kavai, nei naminiam itališkam desertui - tiramisu. Sulaukę kavos ir vėl jautėmės lyg atvykę pasisvečiuoti pas mamą: ant stalo čia patiekiamas visas espresso kavinukas, du maži puodeliai ir ąsotėlis šilto pieno. Tokia vakarienės pabaiga man priminė mažytį kavos spektakliuką. Kava buvo gardi, ne per silpna, priminė kadaise italų namuose Romoje ragautą espresso. Malonias vakarienės emocijas vainikavo šviežias tiramisu: nors deserto pagrindą sudarantys itališki sausainiai buvo kiek per „šlapi“, šalto ir švelnaus kremo skoniui priekaištų neturėjome.

Po vakarienės jaučiausi laiminga. Tokiomis emocijomis dažniausiai palieku ir mamos namus. „A casa mia“ tapo labai maloniu atradimu Klaipėdoje. Manau, jog tai - savo pavadinimą šimtu procentų pateisinantis, namų jaukumu ir kokybišku maistu šildantis restoranas.

Sąskaita: užkandžių rinkinys - 8€, jautienos antrekotas - 12€, pesto pasta - 6€, dvi taurės vyno - 11€, tiramisu - 5,5€, espresso kavinukas dviems - 2,5€.

VISO: 45€.

Aptarnavimas: 5/5 Negaliu nepasidalinti, jog „A casa mia“ aptarnavimas buvo vienas maloniausių ir labiausiai atmintyje įstrigusių. Ne tik profesionalus, bet ir organiškas, šiltas, natūralus. Likome patenkinti padavėjų rekomendacijomis, o vakarienės metu jautėmės išties atsipalaidavę. Manau, jog šios vietos magiją kuria būtent čia dirbantys žmonės.

Interjeras: 5/5 „A casa mia“ norisi vadinti restoranėliu - tai nedidelė, bet jauki ir miela vieta pavakarieniauti. Žinoma, čia karaliauja tipinio itališko restorano nuotaika - languotos staltiesės, jaukus, pritemdytas apšvietimas, lentynose išrikiuoti itališki delikatesai. Šiltuoju sezonu čia veikia ir vidiniame kieme esanti lauko terasa.

Meniu: 5/5 „A casa mia“ meniu - kintantis. Tą dieną ruošiamus patiekalus jums rekomenduos restorano darbuotojai, tačiau čia visuomet rasite šviežios mėsos ir pastos pasirinkimų.

Ragautas maistas man pasirodė kokybiškas ir gardus, puikiai atspindintis naminio, jaukaus, su meile ruošto maisto paveikslą.

Bendras vertinimas: 5/5