This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Picerijos apžvalga: „Lesyklėlė“

2020-04-14
Publish your own article

Visai neseniai Kaune, Jonavos gatvėje, prie dviračių tako palei nerį, duris atvėrė picerija šmaikščiu pavadinimu „Lesyklėlė“. Akį traukiančios picerijos nuotraukos socialiniuose tinkluose atkreipė ir mano dėmesį, tad ilgai nesvarsčiusi nusprendžiusi paįvairinti savąjį karantino meniu. Anksčiau čia veikė „Buon Giorno Bistro" , viliojęs klientus gardžiais paniniais, salotomis ir kitokiais Italijos įkvėptais patiekalais. Žodį „gardžiais“ rašau drąsiai, nes įvairiais ingredientais įdarytų „Buon Giorno Bistro“ paninių ragavau ne kartą ir visuomet sotusis sumuštinis kažkur dingdavo per kelias minutes. Tikriausiai mano skrandyje. Smalsu, kokį asortimentą siūlo „Lesyklėlė“ ir ar skonių deriniai bus tokie pat puikūs, kaip ir prieš tai šioje vietoje veikusioje užkandinėje.

Picų užsakymas telefonu truko apie 20 sekundžių ir buvo nepaprastai sklandus: pakėlusi ragelį mergina teisingai užsirašė užsakymą (svarbi smulkmena!) ir pasiūlė jau po 20 minučių atvykti pasiimti užsakytųjų picų: su vištiena ir persikais, su Mortadela ir pievagrybiais bei keturių sūrių. Niekas manęs nepaklausė su kokiu padažu: česnakiniu, pikantišku ar aštriu, norėčiau valgyti savąją picą. Na ir dėkui dievuliui. Nenorėčiau Mortadelos ar pelėsinio sūrio skonio užglaistyti česnakine siena. Jeigu šiandien norisi sočios storapadės picos su riebiu padažu, siūlyčiau pasirinkti kitą piceriją, kurių Kaune tikrai ne viena! Tik nepamirškite viešai deklaruoti, kad amerikietiška pica – ne pica ir, kad esate prisiekę itališkos picos gerbėjai, tačiau, juk daugeliui (aš ne išimtis) pasitaiko dienų, kai norisi tos „sūringos“, didelės amerikietiškos picos...

Lesyklėlės“ picų meniu konkretus – galite rinktis iš maždaug 10 skirtingų variantų: Margarita, su saliamiu, su trumais ir vytintu kumpiu, calzone ir kt. Meniu subalansuotas negalintiems išsirinkti greitai.

Atvykus atsiimti užsakymo, mane pasitiko besišypsanti darbuotoja (taip, net pro kaukę mačiau jos plačią šypseną). Ši nedidelė smulkmena – malonus, besišypsantis personalas, iš karto 2 kartus pagerina patirtį ir prideda papildomų balų bet kokiai maitinimo įstaigai, dar nė neatsikandus pirmojo kasnelio. Smagu, kad karantino metu „Lesyklėlėje“ darbuotoja dėvi kaukę ir pirštines, naudoja dezinfekcines priemones, o ir lankytojai gali jaustis saugesni atsiskaitydami kortele ar suvilgydami rankas dezinfekciniu skysčiu.

Įsidėję picas į bagažinę, važiuojame į gamtą, toliau nuo bet kokių žmonių jų ragauti. Pirmasis dalykas, į ką atkreipiu dėmesį ragaudama picą – jos padas. Šių picų padas apyplonis, tačiau ne popieriaus plonumo, ir gabaliuką paėmus į rankas, šis nenusvyra, lyg gluosnio šaka. Picos pagrindas minkštas, gerai iškepęs, neguminis, nesprangus. Tiesa, padas neprimena to, ragauto Italijoje, istoriniais laikais, kai skrydžiai Vilnius – Roma buvo vykdomi kelis kartus per savaitę. Tačiau vis tiek neblogas. Padažas, teptas ant picos pado paprastas ir gardus. Norėčiau manyti, jog gamintas pačios picerijos. Pomidorų pastos kiekis – pats tas, drėgmės užtenka, tačiau picos išliko nesutežusios.

Iš pradžių ragavome picą su itališku Mortadelos kumpiu ir pievagrybiais. Pica labai konkreti – viso labo keli ingredientai. Tikriausiai, šį klasikinį variantą sunku sugadinti, tad pica buvo suvalgyta gardžiai. Vienintelis dalykas, kurio šiek tiek pritrūko – daugiau mortadelos ir daugiau pievagrybių. Daliai ragaujančiųjų mažiau nuskilo ir ingredientų vos užteko.

Norėdami išbandyti kažką naujo, užsisakėme picą su vištiena ir persikais. Nors išjuokiančių havajietišką picą – nemažai, šios picos ingredientų suderinamumas ne mažiau įdomus. Persikų saldumas ir vištienos švelnumas – (ne)tikėtai derėjo tarpusavyje ir labiausiai džiugino mažuosius valgytojus. Tiesa, ingredientų skoniui geriau atsiskleisti padėtų ryškesnis padažas (aštresnis ar rūgštesnis), subalansuojantis picos saldumą. Truputį daugiau vištienos taip pat nebūtų pamaišę.

Skonio gama labiausiai varijuoja picoje su keturiais sūriais, pagardinta balzamiko actu ir rukolos lapeliais. Nuo švelnios mocarelos, prie ryškaus skonio permazano ir pelėsinio sūrio, iki momentinio, receptorius sudirginančio gražgarstės kartumo ar net balzamiko salstelėjimo ant liežuvio galo. Sūriai gardūs, maloniai tįstantys nuo šiltos picos. Klasika! Intensyvus picos skonis itin patiko suaugusiems ragautojams.

Mes likome patenkinti visomis pasirinktomis picomis, kurios išpildė skirtingus skonius mėgstančių ragautojų lūkesčius. Atsikvėpėm nuo padažnėjusių kulinarinių eksperimentų namuose ir prisiminėme itališkos picos skonį.

Ragaujant picas trūko tik vieno – šiek tiek gausesnių ingredientų. Suprantu, kad pica nėra kišas, kuriame įdaro ir tešlos santykis visai kitas, tačiau vis tiek bent kelių papildomų grežinėlių kumpio ar vištienos pritrūko.

Verdiktas: 4.5/5. Keli papildomi ingredientai ir būtų visi 5 balai.