This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Restorano apžvalga: "Please"

2019-12-10
Publish your own article

Kai dienos darosi vis trumpesnės ir tamsesnės, ryškių spalvų ieškoti nejučia imame visur: šventinėse girliandose, ryto danguje, lėkštėse, naujose, anksčiau niekada neplankytose vietose. Vienas tokių, niūrų lapkričio dangų praskaidrinanti galinčių restoranų man pasirodė saulėtų Havajų įkvėptas „Please“, kurį ir nusprendžiau aplankyti tamsų ir šaltą rudens vakarą.

Turiu paminėti, jog spalvingojo maisto restoranas „Please“ įsikūręs ne vienoje Vilniaus vietoje. Šių, „pokė“ dubenėlius ir sushi ruošiančių barų sostinėje - du, tad pietų ar vakarienės vizitui galima išsirinkti artimiausią. Nusprendžiau išbandyti moderniu ir stilingu interjeru (bent jau taip žadėjo internete aptikti pirmųjų lankytojų atsiliepimai) jau spėjusią sužibėti vietą Rinktinės gatvėje. Tamsų vakarą didžiuliuose „Please“  languose žibančios šviesos iš tiesų traukė užsukti, tačiau patekus į vidų mane pasitiko kiek netikėtas vaizdas: erdvi restorano salė buvo visiškai tuščia. Tačiau tokią padėtį „Please“ sumanė išnaudoti prasmingai. Juk tuščias restoranas - puiki proga papuošti langus artėjančioms žiemos šventėms. Kalėdinėmis lemputėmis ir kitais šventiniais papuošimais susidomėjusios darbuotojos patalpų puošybą tęsė ir mums vakarieniaujant. Tuo tarpu už baro stoviniuojančio vaikino ir patiekalus ruošiančio virtuvės darbuotojo veidai kūrė aptingusio, šiek tiek pavargusio ir nuobodžiaujančio restorano paveikslą, tad išsirinkti valgius ir pagaliau išsklaidyti restorane apsigyvenusi tingulį ir tylą ėmėmės tuoj pat.

Į rankas paėmusi prie baro esantį valgiaraštį pradėjau atidžiai nagrinėti čia surašytų valgių pavadinimus. Buvo smalsu išbandyti čia gaminamus sushi ir mano taip mėgstamus havajietiškus „pokė“ dubenėlius. Pastaruosius galima rinktis iš skirtingų variantų: gardintų lašiša, krevetėmis arba tunu. Tokio havajietiško šviežios žuvies ir marinuotų daržovių dubenėlio pagrindas gali būti paruoštas iš skirtingų opcijų: ryžių arba kvinojos sėklų (plačiau žinomų kaip bolivinė balanda arba kinva). Nusprendėme paragauti klasikinį lašišos ir ryžių dubenėlį bei paeksperimentuoti su krevetėmis ir kinva.

Sushi baro pasirinkimai man pasirodė tinkantys įvairių skonių mėgėjams. Galva sukosi nuo skirtingų jų pavadinimų ir sudėties, tačiau galiausiai apsistojome ties „Crunchy Eel“ ir tik vėliau supratome, jog „Please.lt“ karštuosius sushi valgiaraštyje įvardijo prirašydami žodelį „Crunchy“. Nors karšto sushi pasirinkimu likome patenkinti, manau, jog toks jų paruošimo būdas turėtų būti nurodytas valgiaraštyje.

Dar užsisakėme buteliuką kvapnių ir su niūriu oru puikiai kontrastuojančių arbūzų sulčių bei stalo vandens, kurį „Please.lt“ tiekia nemokamai.

Kol laukėme savo užsisakytų patiekalų, akimis atidžiau perbėgome „Please“ interjerą. Šis man pasirodė išties modernus ir „švarus“, koreliuojantis su čia pat, atviroje virtuvėje ruošiamu maistu.  Pamaniau, jog dienos šviesoje ši vieta veikiausiai būtų jaukesnė - tuomet pro langus galėtumėme matyti miestą, o ne savo pačių ir restorano atspindį.

Turiu pastebėti, jog maistas ant stalo atkeliavo išties labai greitai. Padavėjui patiekus du havajietiškus dubenėlius likau nustebinta šio, moderniu ir erdviu interjeru pasižyminčio restorano sprendimu maistą patiekti popieriniuose induose. Suprantu, jog toks maistas tiesiog idealus išsinešimui, tačiau negaliu suvokti, kodėl prisėdus vakarieniauti didelėje ir, iš pirmo žvilgsnio, valgyti vietoje pritaikytoje restorano salėje, turėjome tenkintis popieriniais, su šių dienų aktualijomis prasilenkiančiais (kalbu apie aplinkos taršos problemas) dubenėliais.

Kol apžiūrinėjome spalvingą ir apetitą žadinantį „pokė“ dubenėlių turinį, ant stalo atkeliavo ir karštas, popierinėje lėkštelėje paguldytas sushi. Maistas atrodė išties gerai, tačiau jo pateikimui skiriu labai didelį minusą.

„Apsiginklavę“ mediniais pagaliukais, „nėrėme“ į „pokė“ dubenėlį. Lašiša ir krevetės buvo puikaus skonio. Lengvai marinuota, saldžiai sūru, minkšta, - tokiais žodžiais apibūdinčiau jūros gėrybes. Gardūs buvo ir padažai - prie lašišos patiektas kreminis majonezo ir prie krevečių siūlomas lipnus ir salstelėjęs sojų.

Tačiau kabindama giliau pajutau šaltus ryžius ir tokios pat temperatūros kinvos kruopas. Toks radinys dubenėlio dugne nebuvo malonus. Patiekalą žymiai geriau papildę būtų šilti, o ne lyg iš šaldytuvo ištraukti ryžiai ir kvinojos sėklos. Be malonesnės temperatūros pagrindo, dubenėlyje pasigedau daugiau marinuotų daržovių. Maniškiame dominavo dideli salotų lapai, edamame pupelės, jūros dumbliai ir šiek tiek avokado. Tačiau skonio receptoriai reikalavo daugiau spalvingų daržovių, o galbūt net - vaisių? Krevečių dubenėlyje galėjau sutikti visus anksčiau išvardintus ingredientus, išskyrus avokadą. Jį čia gana neblogai pakeitė ananaso gabalėliai.

Taigi, šio patiekalo sudėtis man nepriminė tikrojo spalvingo havajietiško dubenėlio. Ryžius ir bolivinę balandą norėtųsi ragauti šiltus ar bent jau ne tokius šaltus. Taip pat siūlyčiau padidinti marinuotų daržovių ir vaisių kiekį.

Kad mūsų pasirinktas sushi bus karštas, galėjome suprasti tik jam pasiekus stalą - ganėtinai dideli sushi gabalėliai išorėje buvo padengti traškia tempuros plutele. Pirmasis kąsnis buvo išties malonus - traški ir šilta sushi išorė puikiai balansavo su minkštu, unguriu ir kreminiu sūriu įdarytu sushi vidumi. Tiesa, tokios buvo pirmojo įspūdžio emocijos, kurios, su kiekvienu tolimesniu kąsniu keitėsi. Negalėjau suprasti, kodėl šių, gardžia žuvimi įdarytų sushi skonį norima paslėpti po tokiu dideliu kiekiu kreminio sūrio. Jo buvo tiek daug, jog sūrio perteklių net iškabinau pagaliuku. Abejoju, jog suvalgius pilną porciją tokių sushi, kreminio sūrio perteklius neapsunkintų skrandžio.

Taigi, apsilankiusi „Please.lt“ pliusą skirti galiu spalvingai patiekalų išvaizdai, bet ne jų pateikimui. Skoniai, kuriuos ragavau nebuvo iki galo išgryninti. Manau, jog šiai naujai vietai dar vertėtų paeksperimentuoti keičiant ir tobulinant patiekalų receptus, pagyvinant interjerą bei papildant aptarnavimą gyvesniu ir paslaugesniu bendravimu.

Sąskaita: klasikinis lašišos dubenėlis su ryžiais - 9€, dubenėlis su krevetėmis ir kvinojos sėklomis - 9€, sushi „Crunchy Eel“ 9,20€, gazuotos arbūzų sultys - 2,60€.

VISO: 29,80€

Aptarnavimas: 4/5 Aptarnavimą labiausiai tiktų apibūdinti vienu žodžiu - „neutralus“. Atvykę į „Please.lt“ nesijautėme nei labai laukti, nei nekviesti, tačiau pasigedome natūralumo, šilumos, paprasto ir nuoširdaus bendravimo. Aptarnavimo eiga iš pradžių nebuvo aiški, tačiau niekas iš aptarnaujančio personalo nepasisiūlė pagelbėti.

Interjeras: 5/5 „Please.lt“ interjeras taip pat neutralus. Restorano erdvė ganėtinai didelė, tvarkinga ir švari, tačiau be jokių išskirtinių ir originalių interjero sprendimų.

Meniu: 2/5 Dubenėlių, kuriuos ragavome, nepavadinčiau nei „pokė“, nei havajietiškais. Tai buvo improvizuotas bandymas patiekti ką nors egzotiško. Sushi taip pat priminė greitojo maisto taškuose gaminamus sushi - didelis kiekis, daug kremo, tačiau nedaug skonio ir kokybiškų ingredientų. Popieriniuose induose patiektas maistas man pasirodė per brangus.

Bendras vertinimas: 3.6/5