Stengiatės subalansuoti savo mitybą ir į kasdienį racioną įtraukti kuo daugiau naudingų patiekalų? Jei taip, siūlome nepamiršti ir kruopų: jos itin tinka ryte, kai organizmą reikia „užkrauti“ energija. Dienos pradžioje suvalgę kruopų aprūpinsite savo kūną lėtai pasisavinamais angliavandeniais, kurie užtikrins sotumo jausmą iki pat pietų.
Tikriausiai jau esate girdėję terminą supermaistas. Tačiau ar tiksliai žinote, ką jis reiškia? Supermaistas (angl. superfood) – tai maisto produktai, kurie yra itin maistingi bei išsiskiriantys žmogaus organizmui naudingų medžiagų gausa. Mažai kalorijų, tačiau daug mineralų, vitaminų bei antioksidantų – taip galima apibūdinti supermaistą. Skirtingi moksliniai tyrimai jau yra įrodę, jog žmonės, kurie praktikuoja fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, o kasdieniame racione vartoja supermaisto kategorijai priskiriamus produktus, gali pasigirti stipresniu imunitetu, sveikesne veido oda, nagais, plaukais, didesniu energijos lygiu, geresne žarnyno, širdies veikla.
„Esu trenerė, bet laisvalaikiu labai mėgstu gaminti“, – tokiais žodžiais instagrame prisistato tinklaraščio „Gamink sveikiau“ (@gamink_sveikiau) autorė Gytė Karčiauskienė. Mudviejų pokalbio metu moteris pripažįsta – aktyvus gyvenimo būdas jai reikalingas kaip oras. Ne veltui ji pasirinko sporto trenerės kelią. O subalansuota mityba ir tinklaraštis tapo tarytum darbo tąsa – norinčios sulieknėti klientės tikėjosi ne tik sporto pratimų, tačiau ir naudingų receptų. Taip, po truputį, virtuvė ir sveikų patiekalų gamyba įtraukė ir pačią Gytę. Apie meilę sportui, subalansuotą mitybą bei tinklaraščio „Gamink sveikiau“ užkulisius ir kalbamės šiame interviu. Kviečiu skaityti.
„Aš esu darboholikė, planų visada turiu labai daug“ – prisipažįsta mano pašnekovė, maisto fotografė, ajurvedinės ir vegetarinės mitybos specialistė, o dabar jau ir diplomuota dietistė, Oksana Misiukienė. Ir išties, suderinti mudviejų pokalbį buvo gana sudėtinga – moteris kaip tik baiginėjo bakalauro studijas, tad, kaip pati sako, tiesiog sukosi tarp mokslų, darbo ir šeimos. Vis dėlto, pabendrauti mums pavyko, o interviu – išties įdomus. Didelį dėmesį skiriame Oksanos aistrai – maisto fotografijai. Taip pat aptariame jos mitybos kelionę, studijas, ajurvedą. Kviečiu skaityti ir susipažinti su Oksana. O jos maisto fotografijas galite apžiūrėti moters instagram profilyje @maistofotografe.
Tariantis su naujais pašnekovais dėl interviu, niekada negali žinoti – ar viskas pavyks sklandžiai, ar, visgi, užsitęs derinant įvairiausias detales. Galiu tik pasidžiaugti, jog su tinklaraščio „Prie puodų“ autore Karina Kozmėnaite interviu įvyko „žaibiškai“: dienos metu parašiau jai žinutę, o vakare jau turėjau visus atsakymus. Karina papasakojo apie savo mitybą, tinklaraščio „Prie puodų“ gimimą bei jo vystymosi niuansus. Kviečiu skaityti! O jeigu pritrūko receptų idėjų, apsilankykite merginos maisto instagrame (@prie.puodu).
Su Vytautu Vaičaičiu, intuityvios mitybos praktiku, susitariame susiskambinti penktadienio popietę – vyrui ką tik atskridus į Lietuvą. Nepaisant skrydžio, Vytautas nesijaučia labai išsekęs – pasakoja, jog naktį gerai išsimiegojo, tad ir pati kelionė nebuvo sunki. Todėl mūsų pokalbis rutuliojasi išties sklandžiai ir organiškai. Kalbamės apie tai, kas yra sveika mityba, aptariame Vytauto gyvenimo būdą ir valgymo įpročius. Tuo pačiu, užduodu klausimus ir apie mano pašnekovo sukurtą kursą „Augalinės mitybos alchemija“. Apie ką jis? Kokiems žmonėms skirtas? Kviečiu skaityti straipsnį ir sužinoti.
Dar prieš kelerius metus laikytis dietos buvo itin madinga. Vis dėlto, alinti kūną vardan grožio – tikrai ne pati protingiausia išeitis. Todėl džiugu, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių kalba ne apie dietas, o apie sveiką mitybą, balanso atradimą maiste. Vienas iš tokių žmonių – mitybos specialistė Ieva Lukoševičienė. Moteris sukūrė projektą „Svorio metimo maratonas“, kurio tikslas, kaip ji sako, – išmokyti moteris valgyti skaniai, nebadauti, paversti sveiką mitybą gyvenimo dalimi. Apie šį projektą, sveiką gyvenseną, o taip pat ir Ievos asmeninį santykį su maistu kalbamės šiame interviu.
Esate veganė (-as)? O galbūt augalinė mityba jums tiesiog nėra svetima ir į savo kasdienį racioną bandote įtraukti daugiau patiekalų be gyvulinės kilmės ingredientų? Jei taip, tikiu, jog jums bus įdomu susipažinti su mano pašnekove – Aiste Aužbikavičiūte. Mergina – maisto tinklaraščio „Plantastic blondie“ autorė. Įdomūs veganiški receptai, didelis dėmesys ne tik aprašymams, tačiau ir estetikai, maisto fotografijai – tai įspūdis, kurį susidariau ruošdamasi mudviejų su Aiste pokalbiui. Šias temas ir aptariame bendraudamos. Tad kviečiu paskaityti ir atrasti (jeigu iki šiol dar neatradote) Aistę ir jos tinklaraštį.
Umami - japonų kalbos žodis, kurį apytikriai būtų galima išversti kaip “skonio, skanumo esmė, dvasia”, o japoniškai šis skonis vadinamas todėl, kad jį prieš daugiau nei šimtą metų atrado japonų biochemikas Ikune Tikeda.
Karšta saulė gali pakenkti organizmui, nes greičiau netenkama skysčių. Tačiau arbūzai padeda išvengti šilumos smūgių. Jie turi vėsinantį poveikį, todėl valgant arbūzo lengviau pakelti karštį.
Pusryčiai ne veltui yra vadinami svarbiausiu dienos patiekalu. Maistas ryte suteikia energijos, kuri mus lydi pirmąją dienos dalį. Atsižvelgiant į fizinį aktyvumą ir asmeninius duomenis, per pusryčius derėtų suvartoti apie 20–25 proc. visos dienos kalorijų normos.
paprastas būdas sutaupyti laiko: ne tik susiplanuoti pirkinių sąrašą bei valgiaraštį, bet ir šį bei tą pasiruošti iš anksto. Tam, kad prie puodų praleistume kuo mažiau laiko – galima pasigaminti maisto „paruoštukų“.
Rasti receptą, kuriame nėra nėtrupučio riebalų - sudėtinga. Jie plačiai naudojami įvairiose pasaulio virtuvėse: Viduržemio jūros šalyse paplitęs alyvuogių aliejus, Azijoje mėgstamas sezamų, o Indijoje naudojamas lydytas sviestas. Tačiau kada kuriuos riebalus sveikiausia naudoti?
Ekspertai įspėja - gali būti, kad jau visai netrukus mūsų mėgiamiems produktams grės išnykimo pavojus ir kai kurių gali apskritai nelikti! Kokiems mūsų pamėgtiems skanumynams kyla pavojus?
Glitimo netoleravimas – problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti bėgant metams, tačiau dalis žmonių produktų su glitimu atsisako dėl noro valgyti sveikiau.
Šiandien parduotuvėse galima rasti įvairių sūrio imatiacijų, greituoju būdu pagamintų iš augalinių komponentų. Tokie produktai bent jau išvaizda panašūs į sūrį, o skonis, žinoma, yra… skonio reikalas.
Žiemą ir pavasarį Lietuvoje vietinių vaisių pasiūla gerokai sumažėja, tačiau vaisių lentynose galime rasti iš tolimų kraštų atvežtų egzotinių vaisių. Kas tai per vaisiai ir kuo jie ypatingi?
Kokių vitaminų mums labiausiai reikia žiemą? Daugelis atsakytų, jog vitamino C, saugančio nuo ligų ir vitamino D, kurio mums trūksta tamsiuoju metų laiku. Ar tai tiesa ir kuo ypatingi šie vitaminai?
Retas kuris įsivaizduojame kad ir paprasčiausio patiekalo receptą be druskos. Tačiau ėmę atidžiau rinktis druską, susiduriame su galvosūkiu - kokia gi skaniausia, sveikiausia, kokybiškiausia? Susipažinkite su įvairiomis druskos rūšimis.
Vieni populiariausių atvežtinių gardumynų vėsiuoju metų laiku neabejotinai yra persimonai - dideli, sultingi, saldūs ir ryškiaspalviai. Kas gi tie saldieji svečiai iš pietų kraštų ir kuo jie įdomūs?
Anksčiau buvę nišine preke, šiandien nealkoholiniai "alkoholiniai" gėrimai, tokie kaip alus, sidras, vynas ir kt. yra labai įprasti. O kaip gi tokie gėrimai pagaminami? Sužinosite šiame straipsnyje!
Moliūgas - viena populiariausių rudens daržovių, kurios šilta spalva mums praskaidrina nuotaiką ir kurios receptais suskumbame dalintis, kai prireikia suvartoti gausų derlių. Kas gi tie moliūgai ir kuo jie mums naudingi?
Turbūt nesuklysime teigdami, kad cinamonas yra vienas populiariausių prieskonių. Ar žinote, kas tas kvapnusis cinamonas ir iš kur jis atkeliauja?
Daugelis žino, kad slyvos gerina virškinimą - džiovintos slyvos yra puiki priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Tačiau šiuos vaisius galima panaudoti dar daugybe įvairių būdų. Sužinokite naudingąsias slyvų savybes!
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
