Atostogų neplanavome – nusimatė darbymetis, bet kartais nuotykiai atkeliauja patys. Po ilgų planavimų mūsų aplankyti atskrido draugai. Iš labai toli, Indijos pakraščio, Himalajų kalnyno. Užgriuvo smagūs rūpesčiai – kaip nustebinti, ką parodyti, kur nusivežti. [...] Nepraleidome didingos Trakų pilies, tad pietus susiplanavome „Apvalaus stalo klube" [...]
Paminėti visas sukaktis (o dar turėdami ir savąją) nutariame Birštone. Vytautas Mineral Spa, kuris žada ne tik smagias poilsio pramogas, bet ir kokybišką vakarienę. Nusprendžiame išbandyti. [...] Spa paslaugas įvertinę puikiai, užsirezervavę stalą, nusileidžiame į restoraną „Moon“. Interjero sprendimai visame poilsio centre gniaužia kvapą [...]
Suprantu, kad stebitės, kodėl restoranų apžvalgų skiltyje tiek daug laiko skiriame serialui, bet įsivaizduokite mūsų nuostabą, kai įpusėjus sekti minėtojo chemiko Haisenbergo nuotykius sužinojome, jog atsidarė naujas restoranas Kaune, pavadintas „Baking Mad“ ir mūsų džiaugsmui, jis paremtas „Breaking Bad“ nuotykiais.
Manau nedaugelis vilniečių ar tų, kurie aktyviai seka žinomų Lietuvos žmonių gyvenimą, nėra girdėję apie įspūdingo dydžio bei interjero restoraną Vilniaus širdyje „Bizarre”.
Buvo toks laikas, kad Kaunas - Vilnius kryptimi traukiniu važiuodavome keletą kartų į savaitę. Būdavo ir taip, kad vienintelis maistas kelionėje - atkeliavęs iš užkandžių automato. Sužinoję, kad traukinių stotyje atsidarė dėmesio verta kavinukė – nelaukėme priežasties vykti į sostinę...
Esame tokie, kurie planuoja iš anksto. Ne tik kasdieninę dienotvarkę, bet ir savo vakarienes. Turbūt girdėjote, jog kartais tu planuoji, o Ponas iš viršaus juokiasi. Taip mums nutiko su restoranu „Diverso“. Į jį bandėme eiti 4 kartus. Ir vis ištikdavo vienokia ar kitokia force major situacija ...
Ar žinojote, kad pačioje Vilniaus miesto širdyje galite teleportuotis į Ispaniją? [...] Ispanijos žmones, kultūrą ir šioje šalyje tvyrančią šiltą atmosferą aš labai myliu, tad sužinojusi apie naują vietą taip pat mylimame Vilniuje, nieko nelaukusi nuskubėjau pasižiūrėti ...
Nors anksčiau nebuvau nieko girdėjusi apie restoraną „Lauro Lapas”, tačiau sulaukusi draugo rekomendacijų bei pagyrų šiai vietai, nusprendžiau apsilankyti ir aš. Seniai čia besilankęs draugas pasakoja apie bent jau anksčiau čia nuolat šurmuliavusius žmones...
Šaltukui kasdien vis labiau gnaibant skruostus, norisi šildyti ir skrandį, ir sielą. Net nepajuntame kaip pokalbiai krypsta apie tai, kaip buvo smagu vasarą arba atostogaujant, ten kur šiluma žygiavo koja kojon. O mudu mintimis ir istorijomis vis sugrįžtame prie savo kelionės po Kretos miestelius...
Tai buvo vienas iš tų vakarų, kai eksperimentuoti nesinorėjo. Traukė vieta, kurią esame bandę ir puikiai žinome, kad turėtų nenuvilti. Norėjosi ir itališko maisto, kuris yra iš tų, kuris nuliūdina labai retai. Pasirinkome mažą, bet itin jaukią vietą – „Casa Della Pasta“.
Vos pravėrusi duris žengiu raudonu kilimu, o perėjusi autentišką XVI-ojo amžiaus lūbų skliautą, patenku į vieną pagrindinių restorano erdvių. Nors esu minimalizmo ir didelių panoraminių langų mylėtoja, man patinka restorane tvyranti ...
Kai šaltis vis dar gnaibo skruostus, gražiausios šventės jau užmarštyje, o iki pavasario toli – prasitęsti Kalėdinę pasaką važiuojame į Raudondvario dvarą. Tai tik keletą kilometrų nuo Kauno esantis miestelis, pavadintas dvaro vardu. Visko centre stovi ištaigingos Tiškevičių valdos.
Ieškodami įdomios ir kitokios virtuvės įsiklausėme į gero draugo rekomendaciją. Viskas skambėjo tobulai – tai, ko ir ieškojome – dar neragautos ir šviežios vietos. Tam puikiai tiko naujas libaniečių restoranas Kauno centre, o ir nuomonės apie mėgstamas vietas su rekomenduojančiuoju nebuvo išsiskyrusios. Lyg šiol. Bet apie viską nuo pradžių.
Šįkart lankausi legendomis apipintame Šventaragio slėnyje esančiame naujame restorane „Šventaragio sodas“. Pagoniškosios Lietuvos laikais čia valgydavo kunigaikščiai. Anuomet pievoje, dabar prie restorano staliuko, grožintis įstabiaja Vilniaus arkikatedra.
Meksikietiškas restoranas Kaune, sulaukiantis vis daugiau dėmesio – tiek viešoje erdvėje, tiek tete-a-tete (akis į akį), tarsi geros tekilos butelis namų bare – laukė savo ypatingos progos. Tačiau vieną dieną nusprendėme, kad šventė gali būti kada panorėsime ir užsirezervavome stalą restorane „Agave“ .
Mūsų šalies sostinėje nuolat vyksta kaita – užsidaro senos, o jų vietoje ar šalimais atsidaro naujos vietos. Vieną vakarą bekalbant su drauge apie maistą bei Vilniaus kavines/restoranus, ji parekomendavo apsilankyti toliau nuo miesto šurmulio, Pašilaičių mikrorajone esančiame restorane „Alibaba“.
Pirmojo planetariumo Lietuvoje patalpose įsikūręs restoranas-kosmosas vos įžengus pasitinka erdvia jaukiai apšviesta sale bei restoranams neįprastos violetinės spalvos sienomis. „Kosmiška” – pagalvoju sau. Nors restoranas pasitinka jaukiai, tačiau aptarnaujantis personalas nepasitinka visai.
Dažnai pastebime, kad vienos vietos traukia lyg magnetas ir kad ir kas jose beatsidarytų – sėkmė garantuota. Būna ir priešingai. Bet šį kartą istorija apie sėkmę.
Kiekvienas vilnietis ar šiam miestui prijaučiantis žmogus greitai pasakytų, kur yra viena iš mėgstamiausių pasisėdėjimo bei aktyvios veiklos vietų Vilniuje. Čia ypatingai daug įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonių traukia atšilus orams.
Vilniaus centre yra daug vietų pavalgyti, todėl jei atrandi kažką gero, taip nenustembi. O štai kita upės pusė ir tas jausmas, kad artėji prie Kalvarijų turgaus rajono, rodos, gero nežada. Bet iš tikrųjų žada, ir net jei vieta nesipuikuoja gražiu fasadu ar tviskančia patrauklia iškaba.
Tądien turėjome ypatingą progą - ją įprasminti pasirinkome restoraną „Ieti“, kuriame irgi tvyrojo pakilios nuotaikos. Šią dieną buvo paskelbti The Best Chef awards ( Geriausio Šefo apdovanojimai) ir šefė Inga pateko į geriausių moterų Top 16 bei į geriausiųjų šefų Top 300.
Klaidžiodami Vilniaus senamiesčio gatvelėmis neskubėkite. Skubomis galite prabėgti paslėptą, tačiau vertą būti surastu, Didžiojoje gatvėje esantį, restoraną „Saula“.
Prisipažinsiu, kad apsilankymas „Foxes Burger & Lobster” nebuvo neplanuotas. Mane seniai erzino draugų nuotraukos su ta stora Čikagos pica, omarais ir kitomis gėrybėmis, kurios patiekiamos šioje vietoje. Ir štai, bevaikštinėjant mažomis senamiesčio gatvelėmis, tolyje šmėsteli oranžinė lapių iškaba.
Moksha pasirinkome neatsitiktinai. Ir taupėmės jai tikrai ilgai. Birželio viduryje grįžę iš du mėnesius trukusios kelionės po Indiją, prisiminimus, skonius ir kvapus kaupėme iki rudens vidurio. Bet vieną dieną supratome, kad viskas virsta miražu. Kulinarinius įspūdžius atgaivinti beveik bėgte atlėkėme į indišką restoraną.
Новейшие отзывы о ресторанах
Лучшие предложения ресторанов
Лучшие рецепты
Много, много других новостей
