Nekankinsime - kalbame apie „Pelėdinę“, įsikūrusią Pelėdų kalno papėdėje Šv.Gertrūdos g.22, Kaune. Dideli vitrininiai langai praneša, jog žmonių šią popietę restorane nemažai. Vieta, dažnai pravažiuojama, o dar dažniau „prastovima“ prie arterinio šviesoforo, išvados – „Pelėdinė“ klientų stoka tikrai nesiskundžia.
Nieko nelaukdami indiško maisto išbandyti ir atsiminimus atgaivinti keliaujame į „Masalaciti“. Restoranas įsikūręs pačiame Kauno miesto centre. Vidiniame kiemelyje akys iš kart krypsta į įstiklintą terasą, puoštą ryškiais indiškais elementais. [...]
Diena, kai saulė šviečia skaisčiau nei įprastai – visada nuteikia ypatingai. Nusprendžiame popietę praleisti Kauno miesto širdyje, o ir pietums norisi kažko ypatingo. Dažniausiai restoranai tokiu laiku apkrauti ofiso bičių ir meniu toli gražu neatspindi pilnų maitinimo įstaigų gastronominių sugebėjimų. [...]
Mes picoms irgi neabejingi, nustebinome patys save, kad tik išgirdę pakankamai daug teigiamų atsiliepimų apie Kauno miegamajame rajone esančią piceriją „Keturi šimtai laipsnių“, išdrįsome ją aplankyti.
Atostogų neplanavome – nusimatė darbymetis, bet kartais nuotykiai atkeliauja patys. Po ilgų planavimų mūsų aplankyti atskrido draugai. Iš labai toli, Indijos pakraščio, Himalajų kalnyno. Užgriuvo smagūs rūpesčiai – kaip nustebinti, ką parodyti, kur nusivežti. [...] Nepraleidome didingos Trakų pilies, tad pietus susiplanavome „Apvalaus stalo klube" [...]
Paminėti visas sukaktis (o dar turėdami ir savąją) nutariame Birštone. Vytautas Mineral Spa, kuris žada ne tik smagias poilsio pramogas, bet ir kokybišką vakarienę. Nusprendžiame išbandyti. [...] Spa paslaugas įvertinę puikiai, užsirezervavę stalą, nusileidžiame į restoraną „Moon“. Interjero sprendimai visame poilsio centre gniaužia kvapą [...]
Suprantu, kad stebitės, kodėl restoranų apžvalgų skiltyje tiek daug laiko skiriame serialui, bet įsivaizduokite mūsų nuostabą, kai įpusėjus sekti minėtojo chemiko Haisenbergo nuotykius sužinojome, jog atsidarė naujas restoranas Kaune, pavadintas „Baking Mad“ ir mūsų džiaugsmui, jis paremtas „Breaking Bad“ nuotykiais.
Buvo toks laikas, kad Kaunas - Vilnius kryptimi traukiniu važiuodavome keletą kartų į savaitę. Būdavo ir taip, kad vienintelis maistas kelionėje - atkeliavęs iš užkandžių automato. Sužinoję, kad traukinių stotyje atsidarė dėmesio verta kavinukė – nelaukėme priežasties vykti į sostinę...
Esame tokie, kurie planuoja iš anksto. Ne tik kasdieninę dienotvarkę, bet ir savo vakarienes. Turbūt girdėjote, jog kartais tu planuoji, o Ponas iš viršaus juokiasi. Taip mums nutiko su restoranu „Diverso“. Į jį bandėme eiti 4 kartus. Ir vis ištikdavo vienokia ar kitokia force major situacija ...
Šaltukui kasdien vis labiau gnaibant skruostus, norisi šildyti ir skrandį, ir sielą. Net nepajuntame kaip pokalbiai krypsta apie tai, kaip buvo smagu vasarą arba atostogaujant, ten kur šiluma žygiavo koja kojon. O mudu mintimis ir istorijomis vis sugrįžtame prie savo kelionės po Kretos miestelius...
Tai buvo vienas iš tų vakarų, kai eksperimentuoti nesinorėjo. Traukė vieta, kurią esame bandę ir puikiai žinome, kad turėtų nenuvilti. Norėjosi ir itališko maisto, kuris yra iš tų, kuris nuliūdina labai retai. Pasirinkome mažą, bet itin jaukią vietą – „Casa Della Pasta“.
Kai šaltis vis dar gnaibo skruostus, gražiausios šventės jau užmarštyje, o iki pavasario toli – prasitęsti Kalėdinę pasaką važiuojame į Raudondvario dvarą. Tai tik keletą kilometrų nuo Kauno esantis miestelis, pavadintas dvaro vardu. Visko centre stovi ištaigingos Tiškevičių valdos.
Ieškodami įdomios ir kitokios virtuvės įsiklausėme į gero draugo rekomendaciją. Viskas skambėjo tobulai – tai, ko ir ieškojome – dar neragautos ir šviežios vietos. Tam puikiai tiko naujas libaniečių restoranas Kauno centre, o ir nuomonės apie mėgstamas vietas su rekomenduojančiuoju nebuvo išsiskyrusios. Lyg šiol. Bet apie viską nuo pradžių.
Meksikietiškas restoranas Kaune, sulaukiantis vis daugiau dėmesio – tiek viešoje erdvėje, tiek tete-a-tete (akis į akį), tarsi geros tekilos butelis namų bare – laukė savo ypatingos progos. Tačiau vieną dieną nusprendėme, kad šventė gali būti kada panorėsime ir užsirezervavome stalą restorane „Agave“ .
Dažnai pastebime, kad vienos vietos traukia lyg magnetas ir kad ir kas jose beatsidarytų – sėkmė garantuota. Būna ir priešingai. Bet šį kartą istorija apie sėkmę.
Tądien turėjome ypatingą progą - ją įprasminti pasirinkome restoraną „Ieti“, kuriame irgi tvyrojo pakilios nuotaikos. Šią dieną buvo paskelbti The Best Chef awards ( Geriausio Šefo apdovanojimai) ir šefė Inga pateko į geriausių moterų Top 16 bei į geriausiųjų šefų Top 300.
Moksha pasirinkome neatsitiktinai. Ir taupėmės jai tikrai ilgai. Birželio viduryje grįžę iš du mėnesius trukusios kelionės po Indiją, prisiminimus, skonius ir kvapus kaupėme iki rudens vidurio. Bet vieną dieną supratome, kad viskas virsta miražu. Kulinarinius įspūdžius atgaivinti beveik bėgte atlėkėme į indišką restoraną.