Kalbant apie gėrimus, viena iš pagrindinių restoranų verslo tendencijų visame pasaulyje – vietinės gamybos alkoholiniai gėrimai. Taip, bepigu prancūzams, ispanams, čiliečiams, netgi afrikiečiams – šalims su tinkamu vyndarystei klimatu ir giliomis šio amato tradicijomis. O ką daryti, teisingiau – iš ko daryti Lietuvoje? Ogi žaliavų lietuviškiems vynams apstu pievose nuo pat pavasario, o daržuose – iki vėlyvo rudens.
Kylantį kavos kultūros lygį Lietuvoje atspindi ne tik didėjantis kokybiškos kavos pasirinkimas, kasmet organizuojamos „Kavos kultūros dienos“, bet ir pačių vartotojų gilinimasis į šios temos subtilybes. „Restoranų verslo“ skaitytojus, restoranų vadovus domina ne tik tai, kokią geriausią kavą galima rasti Lietuvoje, bet ir kiek „gilesni“ klausimai: ar skiriasi kava Lietuvoje ir užsienyje ir kaip restorane ar kavos bare išugdyti tikrą, profesionalų baristą. Į klausimus atsako kavos ekspertas Domas Balandis.
Dar tarpukario Lietuvoje kokteiliai buvo žinomi, nors dėl importinių gėrimų brangumo nebuvo populiarūs. Domėtasi ir pačių kokteilių istorija bei gamybos ypatumais. Štai 1935 m. išleistoje knygoje „Praktiškas etiketo vadovėlis“ buvo rašoma: „Kokteiliai pas mus [Lietuvoje] dėl įeinančių į juos užsieninių gėrimų brangumo nėra madoje. Bet užsieniuose jie nepaprastai populiarūs ir yra virtę, kaip vienas prancūzas yra išsitaręs, tikra minios religija. Jūsų dėmesiui aštuoniolika degtinės, viskio, romo, tekilos, brendžio ir kitų alkoholinių gėrimų pagrindu suplaktų kokteilių.
Kiek kartų jums yra tekę nudžiugti dėl to, kad vyninėje ar restorane vadinamasis namų vynas yra europietiškas? Jei ir europietiškas, tuomet iš kaitrių pietinių regionų. Mūsų vyninėse dažniausiai iš tokio vyno taurės pirmiausia išraiškingai, bet visai nemielai plūsteli alkoholis, paskui jis pasirodo per daug aromatingas ir visai negaivus, kokio norisi karštą vasaros dieną.
Lietuvoje vyksta edukacinis projektas “ES vynai Baltijos valsybėse”. Juo siekiama geriau supažindinti lietuvius, latvius ir estus su Europos šalių vynais ir jų vartojimo kultūra, skatinti atsakingą vartojimą. Tad ir praūžusiose Vyno Dienose, kaip ir visoje vyno kultūroje vyksta edukaciniai seminariai ir vyno kultūros gyvinimas. Vieno iš tokių seminaro metu pristatyti geriausios metų vyninės vynai, kurie šiais metais Vyno čempionate apdovanoti kaip geriausi Lietuvoje platinami vynai: „Gil Family Estates“ pelnė garbingą Metų vyninės titulą, o jos vynai apdovanoti čempionato Grand Prix, aukso, sidabro medaliais ir įvertinti dėl kainos ir kokybės santykio.
Lietuvos vyno čempionatą nuo 2005 metų rengia Lietuvos someljė asociacija su pagrindiniais šalies vyno platintojais. Unikaliose varžybose, šiaurės Europoje vykstančiose tik Lietuvoje, kasmet išrenkamas vienas ar keli „Grand Prix“ verti vynai – absoliutūs savo kategorijos nugalėtojai: geriausias raudonasis, baltasis, putojantis, natūraliai saldus, pastiprintas (likerinis) vynas.
Geriausiu 2013 metų Duval – Leroy Grand Prix Lietuvos someljė tapo Narimantas Miežys, tarp gimtųjų sienų viešbutyje„Kempinski Hotel Cathedral Square“ finale įveikęs Arminą Darasevičių (II vieta, restoranas „Time“), Albertą Koncijalovą (III vieta, „Liviko“) ir Mariją Antanaitytę (IV vieta, „Vyno klubas“). Varžybos vyko gegužės 06 d.
Sakoma, jog seniausias iki šių dienų išlikęs receptas, užrašytas prieš 5000 metų akmeninėje plokštėje, priklauso alui. Be to, ir seniausia žinoma reklama yra skirta būtent šiam gėrimui. Vardijame keletą įdomių vietų, kuriose ne tik alaus upės liejasi, bet ir galima susipažinti su šio gėrimo istorija bei kultūra.
Pirmą kartą Lietuvoje viešėjusi jauniausia Škotijos viskio maišytoja Kirstie McCalum sako kartkartėmis sulaukianti tylių vyriškos lyties ragautojų replikų „ką ji čia veikia“. Tačiau toks požiūris jos vedamų degustacijų metu kaip mat pasikeičia, o ir darbinių keblumų vyrų dominuojamoje srityje viskio žinovė sako niekada nepatyrusi.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjo Gerhardas Kracheris, garsios austrų vyninės „Weinlaubenhof Kracher“ savininkas. Pasaulyje „Kracher“ pavardė yra prabangių saldžiųjų vynų sinonimas. Kalbėti apie juos neįmanoma nepaminėjus dviejų asmenų – Aloizo Kracherio (1929–2010) ir jo sūnaus, Luisu vadinto Aloizo Kracherio jaunesniojo (1959–2007).
Alkoholis yra svarbi sudėtinė vyno dalis, tačiau jis gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Tiek skonio, tiek technologiniu, tiek socialiniu ir finansiniu atžvilgiu tai gali būti ir blogis, ir atvirkščiai. Tenka susitaikyti su faktu, kad alkoholio kiekis vyne jau padidėjo. Tad mes galime tik panagrinėti šio reiškinio priežastis bei pasekmes ir pasvarstyti, ar šią tendenciją galima ir ar reikėtų kaip nors pakeisti.
Pasiilgusiems ramių ir nerūpestingų atostogų gamtos apsuptyje turime puikų pasiūlymą – viešnagę vyno ūkyje „Quinta do Pégo“, įsikūrusiame vienoje gražiausių vietų – Douro slėnyje, Portugalijoje.
Geriausiai kavą ruošia italai, o toks dalykas kaip lietuviška kava – neegzistuoja. Tai tik keli iš daugelio mitų apie vieną populiariausių gėrimų pasaulyje. Vytauto Kratulio, kavos žinovo, UAB „Šviežia kava“ direktoriaus, teigimu, mitai apie kavą dažnai trukdo žmonėms mėgautis šiuo gėrimu ir pažinti jį.
Maišytus gėrimus žmonės gamina ir vartoja nuo civilizacijos pradžios. Teigiama, kad pirmasis kokteilio receptas buvo citrinos sultys su priedais miltelių pavidalu. Šis gėrimas labai patiko imperatoriui Komodai (Commodus), kurį jis gėrė kaip aperityvą. Galima teigti, kad pirmoji knyga apie maišytus gėrimus buvo išleista XVII a. Londone Distillerss Company, šioje knygoje buvo aprašyta daug keistų spiritinių gėrimų mišinių ir aiškinamos jų gydomosios savybės.
Bordo, Burgundijoje šie metai nesukėlė euroforijos, tačiau Ronos, Pjemonto ir Toskanos gamintojai turi vilčių padaryti labai gerą vyną.
Ieškodami naujo patyrimo alaus skoniuose užsukame į barus ar restoranus siūlančius savo firminį alų. Apie tai ir pakalbėkime. Visų pirma pabandykime išskirti kelis tokio „firminio“ alaus tipus ir jų privalumus ir trūkumus.
Įspėjimas neskaityti: puritonams, davatkoms ir nekenčiantiems postmodernaus, reliatyvaus ir vartotojiško šiuolaikinio pasaulio. Šįmet, vienuolikti metai iš eilės, nepriklausomo vyno kultūros portalo vynai.com degustuotojai, bendradarbiaudami ir konsultuodamiesi su vyno platintojais, dalyvaudami renginiuose, bet dažniausiai aklai ragaudami ir kliaudamiesi tik savo subjektyviu skoniu, atrinko geriausius Lietuvoje 2012 m. pasirodžiusius vynus bei sureitingavo juos, tradiciškai vadovaujantis kvapo ir skonio raiškos, kompleksiškumo, potencialo ir sugebėjimo nustebinti gerąja prasme kriterijais. Šie vynai turėtų šiuo metu būti Lietuvoje, nors prieš šventes niekas negali būti garantuotas, kad akyli ir besidomintys vyno entuziastai aktyviai naršo vynų sąrašus ir tuo pačiu parduotuvių lentynas.
Lietuvoj kartais vis dar išgirstame mintį, kad vynas – snobų gėrimas. Verčiau palikim ją tiems, kurie taip sako. Mums vynas – maisto palydovas, tačiau kartais jo norisi ir ypatingesne proga, pasimėgauti vienu, padovanoti kolegai ar geram bičiuliui. Žinoma, kad galima nedaug rizikuojant parduotuvėje griebti kelis šimtus kainuojantį butelį su aukštu „Wine Spectator“ ar Robert‘o Parkerio Jr. balu. Tačiau... jei pasitikite mūsų skoniu, garantuojame, kad šie vynai tikrai suteiks malonumo tiek Jums patiems, tiek ir dovaną gavusiam žmogui, paplonindami piniginę šiek tiek mažiau. Tai nėra kolekciniai vynai, kuriuos galite ilgus metus laikyti rūsyje, tačiau nėra ir žali naujokai. Tik mėgaukitės atsakingai! Nors tikime, kad mūsų skaitytojas toks, kuriam šios frazės jau nebereikia priminti.
"Wine Spectator" yra bene įtakingiausias vyno žurnalas. Kasmet jis atrenka 100 geriausių vynų. Į sąrašą patenka ne tik labai geros kokybės ir gerai įvertintieji šimtabalėje žurnalo skalėje, bet ir kainuojantys neperbrangiai. Džiugu, kad Lietuvos rinkoje turime ne vieną iš skelbiamo šimtuko.
Benediktino likerio karčiajam poskoniui suteikti naudojama melsvojo genciono šaknis, Tavo minėtame „krupniko“ recepte karčiajam poskoniui sukurti naudojama kroko šaknis, o kvapų bukieto surišimui ir sutvirtinimui naudojama ne dzinguliai, o šventagaršvės šaknis. Ne tavo pupos, ne tu ir lįsk, vis vien nė vieno augalėlio nepažįsti. Be to tikras benediktinas brandinamas 3 metus, o tikras krupnikas – net 5 metus. Nedurniuok, greit pasaulio pabaiga, nebus kam gerti.
Ar kada nors pagalvojote, kokį gėrimą savo kolegoms Europoje dovanojo rusų imperatorė Jekaterina II? Tiktai ne degtinę. Liaudyje tas gėrimas buvo vadinamas duonos vynu ir gaminamas visai kitaip nei šiuolaikinės degtinės. Tačiau vienas smalsus rusas atkapstė senąjį gamybos būdą ir pradėjo gaminti archajiško stiliaus stipriųjų gėrimą iš rugių arba kviečių ir vadina jį „Polugar“.
Praėjusį savaitgalį Vilniuje vyko septintasis Baltijos šalių someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2012“, kurio nugalėtoju tapo latvis Jānis Kaļķis. Antrąją vietą laimėjo Narimantas Miežys iš Lietuvos, trečiąją – Kristjan Markii iš Estijos. Visų čempionate dalyvavusių someljė įgūdžius vertino tarptautinė komisija, kuriai pirmininkavo geriausio pasaulyje someljė titulą turintis švedas Andreas Larsson.
2012 m. spalio 5 d. pirmasis pasaulyje Pilsneris švenčia 170 metų jubiliejų. Šiai iškilmingai datai pažymėti „Pilsner Urquell“ sukūrė riboto leidimo vieno litro jubiliejinį butelį, o profesionalių kubilių komanda iš Europos tuoj pradės gaminti jubiliejinio alaus statines! Jubiliejinio nefiltruoto „Pilsner Urquell“ alaus Spalio 5d. šio alaus bus galima ragauti Vilniuje.
Lietuvos aludarių gildijos (LAG) iniciatyva atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 86 proc. alų vartojančių tautiečių renkasi vietinių gamintojų produkciją. Užsienietišką alų renkasi tik apie 4 proc. vartotojų. Dauguma – 83 proc. – alaus vartotojų taip pat mano, kad Lietuvos aludariai alų verda geriau senąsias aludarystės tradicijas išlaikiusiu būdu negu užsienio gamintojai.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
