Sekantys aktualiausias restoranų verslo tendencijos, puikiai žino, jog jau trečius metus iš eilės geriausi pasaulio restoranai savo valgiaraščiuose siūlo tik šviežią, vietinę žuvį. Šaldyta ar po prieskonių ar padažų sluoksniu paslėpta prėsko skonio žuvis – neleistina klaida bet kokiame save gerbiančiame restorane ir, žinoma, mažas arba jokio pelno iš tokių patiekalų bei prastas įvaizdis lankytojų akyse. Sakysite, Lietuvoje nėra geros, šviežios žuvies? Ir suklysite. „Vedančiųjų“ restoranų šefai kitokios naudoti sau neleidžia ir žino iš kur jos gauti. Kol visame pasaulyje įvairių rūšių žuvys yra kritiškai pergaudomos geriausias pasirinkimas kokybės ir atsakingo restoranų verslo prasme - kuo natūralesnėmis gamtinėmis aplinkos sąlygomis (pvz. tvenkiniuose) užauginta lietuviška žuvis, turinti šimtaprocentinį atsekamumą.
Visus (su labai nesėkmingomis ir retomis išimtimis) restoranus ar kavines galima būtų vadinti draugiškais. Jus pasitinka su šypsena, paslaugiai palydi iki staliuko, nuolat teiraujasi ar turite viską, ko širdis geidžia... ir taip tęsiasi, kol į restoraną nesugalvojate ateiti su mažamečiu vaiku ar savo ištikimu keturkoju draugu. Kol vienos maitinimo įstaigos griežtai atkerta, kad pastariesiems ne vieta restorane, kitos tampa draugiškomis iš esmės, atlapodamos savo duris mažiems vaikams ir išauklėtiems keturkojams.
Pasidaryk pats restoranai, mėsainių ir vynų derinimas, restoranai namuose - tai tik maža dalis įdomių ir pasiteisinusių idėjų restoranų verslui ar pietums išvykus į užsienį.
Dar tarpukario Lietuvoje kokteiliai buvo žinomi, nors dėl importinių gėrimų brangumo nebuvo populiarūs. Domėtasi ir pačių kokteilių istorija bei gamybos ypatumais. Štai 1935 m. išleistoje knygoje „Praktiškas etiketo vadovėlis“ buvo rašoma: „Kokteiliai pas mus [Lietuvoje] dėl įeinančių į juos užsieninių gėrimų brangumo nėra madoje. Bet užsieniuose jie nepaprastai populiarūs ir yra virtę, kaip vienas prancūzas yra išsitaręs, tikra minios religija. Jūsų dėmesiui aštuoniolika degtinės, viskio, romo, tekilos, brendžio ir kitų alkoholinių gėrimų pagrindu suplaktų kokteilių.
Geriausi didžiausių Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos restoranų virėjai (nuo Michelin žvaigždutėmis pažymėtų iki nedidelių, bet tarptautinėje arenoje įvertintų restoranų) daugelį produktų perkasi patys. Ne, ne užsakinėja patys, o renkasi kiekvieną rytą turguje, kur žino, kada ir kas pardavinėja šviežiausius ir geriausius produktus. O Lietuvoje...?
Kavos gėrimo ritualas, verslo susitikimai prie puodelio kavos ir fiziologinė priklausomybė kofeinui Lietuvoje palaiko nuolat banguojančią ir besikeičiančią kavos verslo rinką. Tai ji tampa labiau kokybiškos kavos rinka, tai madingos kavos... Šiandien pažiūrėkime į kavą, kaip aplinkosaugos, atsakomybės ir kokybės derinį (neatmetant geros įrangos, kokybiškos kavos ir profesionalaus baristos standartų, bet atsitraukiant nuo jų). Pradėkime kalbėti ar net gilintis į visą kavos grandinę (kelią nuo dirvos sudėties, kurioje kavamedis auga, iki to, kokioje įstaigoje geriama kava). Užduokime sau ir kitiems klausimus – kokią kavą pasirinkti ir kodėl? Šiandien klausimus apie kokybišką kavą ir atsakingą jos pasirinkimą užduodame dviems Lietuvos kavos ekspertams – Domui Balandžiui ir Vytautui Kratuliui.
Jeigu šiandien restoranas orientuojasi į pigiausias žaliavas ir filosofiją „pelnas – šiandien, o rytoj – bus matyti“, atėjus tam rytojui gali tekti ant durų kabinti iškabą „Parduodu“, nes visame pasaulyje restoranų verslas keičiasi iš esmės. Per paskutiniuosius dvejus metus viešojo maitinimo sektorius sparčiai persiorientuoja į vietinę produkciją, sezoninę virtuvę, tvarius interjero sprendimus, dėmesį antrinių žaliavų perdirbimui ir tinkamam utilizavimui, mažesnes, bet daugiau maistinių medžiagų turinčias porcijas (ką rinksitės – ar vieną laisvėje užaugintos ir maitintos natūraliais pašarais vištos kiaušinį, kainuojantį 1 Lt, ar tris kiaušinius vištų, gyvenančių narvuose ir šeriamų GMO pašarais, tačiau kainuojančius po keliasdešimt centų?).
Šių laikų kieta ekonomika kartais verčia daryti beatodairiškas klaidas formuojant kainodarą, dėl ko nukenčia pelnas. Patikrinkite maisto ir gėrimų meniu, ar tos klaidos nesumažina numatyto pelno.
Maišytus gėrimus žmonės gamina ir vartoja nuo civilizacijos pradžios. Teigiama, kad pirmasis kokteilio receptas buvo citrinos sultys su priedais miltelių pavidalu. Šis gėrimas labai patiko imperatoriui Komodai (Commodus), kurį jis gėrė kaip aperityvą. Galima teigti, kad pirmoji knyga apie maišytus gėrimus buvo išleista XVII a. Londone Distillerss Company, šioje knygoje buvo aprašyta daug keistų spiritinių gėrimų mišinių ir aiškinamos jų gydomosios savybės.
Atidarant naują restoraną, visų pirma, reikėtų pradėti nuo koncepcijos. Užduokite sau paprastus, bet esminius klausimus: kokie mes būsime? Ką pasiūlysime klientui? Kas bus mūsų „arkliukas“? Kaip pateiksime patiekalą? Vizualizuokite busimo restorano erdves, interjerą. Ką reikia žinoti ir kam pasiruošti atidarant naują restoraną ar kavinę pataria viešojo maitinimo įstaigų konsultantas Vaidas Kavaliauskas.
Senovės baltų žynių išmintis sako, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip mokame švęsti. Nuoširdus linksmumas, privilioja sėkmę, o dėkingumas - mus globojančias antgamtines jėgas.
<...> Pavyzdžiui, nieko nežinome, kaip mūsų veikėjai caro laikais gyveno Vilniuje, kaip atrodė, amžininkų akimis žiūrint, jų veikla kovojant dėl lietuvių tautos teisių, kokiomis sąlygomis teko dirbti vokiečių okupacijos metu. Nesvarbu čia visiems žinomi istoriniai faktai, likę dokumentai; svarbu įvairios būdingos smulkmenos, kurios kur kitur stropiai renkamos, rūšiuojamos, tikrinamos ir skelbiamos.
Vienoje judrioje Niujorko gatvėje buvo atidarinėjamas restoranas. Restorano fasadas buvo įrengtas ir paruoštas, tačiau užtruko vidaus įrengimo darbai. Kadangi iš išorės restoranas atrodė veikiantis, sumanieji restorano savininkai ant durų pakabino užrašą „Atleiskite, šiuo metu laisvų staliukų nėra“. Kai restoranas buvo paruoštas darbui ir pradėjo veikti jame keletą pirmųjų savaičių laisvų staliukų beveik nebuvo. Visai tai, dėl paprasto užrašo ant durų, kuris skatino susidomėjimą. Sumanu, nemokama, dešimt balų.
Sakykime, Jūs esate marketingo genijus ar turite tokių draugų ir „išsukote“ savo restoraną taip, kad apie Jus žino daugelis potencialių lankytojų Jūsų mieste. O kaip prisikviesite pas save užsieniečius, atsitiktinius praeivius galinčius tapti nuolatiniais lankytojais arba tuos, kurie ignoruoja reklamą medijose? Jūsų restorano iškaba – viena svarbesnių Jus „parduodančių“ įvaizdžio dalių.
Vieno patiekalo restoranai, mokėk už valandas, "pasidaryk pats" restoranai - įdomūs ir pasiteisinę sprendimai.
Prasidėjus šiltajam metų sezonui nieko nėra smagiau už maisto gaminimą gamtoje. Todėl norime pristatyti garsiuosius rankų darbo „Grill garvežius“, kurių dėka maistas išlieka be galo sultingas ir kvapnus, kepsniai įgauna gardų dūmo skonį, nepridega, bet gražiai apskrunda.
Skrudiname, gruzdiname, kepame, apkepame ir vėl kepame, gruzdiname ir t.t.... Tačiau po kažkelinto karto gal būt jau nebekyla ranka dar kartą naudoti jau perkepusį aliejų, kurio maistinė vertė žemiau nulinės ribos, o kancerogenų koncentracija tapo pavojinga gyvybei! Kaip tinkamai naudoti aliejų, kad jis tarnautų tinkamai ir kur dėti jau panaudotą aliejų ar kitokius riebalus kalbamės su UAB „Biomotorai“ vadovu Donatu Karanausku.
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Nenuostabu, kad kasmet žuvies kaina kyla ir kils ateityje. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Todėl vieną dieną žuvis gali tapti prabangos produktu. Rinktis žuvį atsakingai nereiškia visiškai jos atsisakyti. Svarbu kelti teisingus klausimus tiems, kas tiekia/parduoda žuvį arba...pasigauti ją pačiam.
2011 metais atliktų tyrimų, apklausų ir studijų rezultatai pateikė keletą įdomių faktų: 92 proc. Lietuvos gyventojų lankosi viešojo maitinimo įstaigose (restoranuose, kavinėse, picerijose ir pan.); auga visuomenės poreikis gauti skaidrią informaciją apie tai, ką jie gauna užsakyto maisto lėkštėje - beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį bei gamybos būdą. Ar tai įmanoma?
Švenčių ar progų švęsti metų eigoje netrūksta niekada, o laiko idėjoms, kaip šventes originaliau ir kūrybiškiau įgyvendinti – visada. Artėjant ryškiausioms žiemos šventėms, pateikiame paprastų idėjų, kaip išlaikyti tradiciją ir šventės branduolį, bet nenusibosti su tais pačiais patiekalais, dekoracijomis ir žaidimais.
Viena svarbiausių vaišingumo taisyklių skelbia, kad tikrieji skanumynai ne tik užpildo skrandį, bet ir pradžiugina sielą. Kadangi pastaroji yra ganėtinai mįslingas dalykas, tai ir jos pradžiuginimo veiksnius apibūdinti nėra lengva: juk žmogaus nuotaiką veikia ir aplinkos būklė, ir greta esančiųjų elgesys ir tas mistinis pojūtis, kurį vadiname „vietos ir laiko atmosfera“. Jo neapčiuopus, valgymo ritualas, koks prabangus jis bebūtų, telieka vien fiziologine prievole.
Subačiaus gatvėje, prie „Ramados“ viešbučio įsikūręs vyno baras „California“, skaičiuojantis vos antrus veiklos metus jau spėjo pakliūti į saugiausių 2010 metų Vilniaus barų trejetuką. Bare sukurta neįpareigojanti ir komfortiška atmosfera, kad kiekvienas lankytojas atsipalaiduotų ir bent trumpam nusikeltų į saule nubučiuotą kraštą.
Įsipilkite savo mėgiamo gėrimo į taurę ir pafilosofuokime. Kas visgi yra gurmaniškas maistas? Jei tikėtume apibrėžimu, tai turėtų būti aukštos kokybės, kruopščiai paruoštas ir įspūdingai pateiktas patiekalas.
Новейшие отзывы о ресторанах
Лучшие предложения ресторанов
Лучшие рецепты
Много, много других новостей
