Tikrasis šampanas gaminamas tik to paties pavadinimo Prancūzijos regione. Nors jam pagaminti reikalingi tam tikri sugebėjimai ir patirtis, ne mažiau svarbi yra dirva, kuri gali būti labai skirtinga.
Keista toji šampano istorija. Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visi jį mėgsta ne už tai, už ką reikėtų. Arba nemėgsta, bet irgi ne už tai, už ką būtų galima nemėgti.
Pats geriausias kūrinio įvertinimas – jo pavadinimo vartojimas bendrine reikšme. Mažo miestelio, esančio Prancūzijos Šarente (Charentais) regione, pavadinimas kartojamas dažniau nei Paryžiaus - šalies sostinės. Tai Konjakas (Cognac).
“Geriau tris dienas kentėti be valgio, nei vieną – be arbatos.” (Senovės kinų priežodis) Ar yra koks kitas valgis ar gėrimas, naudingesnis sveikatai nei žalioji arbata? Medicininę žaliosios arbatos naudą kinai žinojo dar žiloje senovėje. Ja gydė ir galvos skausmus, ir depresiją.
Prancūzai, garsėjantys kaip gurmanų tauta, šį produktą valgo tarp valgio, po valgio, valgo vieną, o labiausiai mėgsta skanauti užgerdami vynu. Tačiau sūris kildinamas net iš antikos laikų...
Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną.
Italai dažnai sako, kad tarp kitų sūrių Parmigiano-Reggiano yra aristokratas, kaip šampanas tarp vynų.
Baklažanai – gana populiari daržovė tiek namų, tiek restoranų virtuvėse.
Virš vandens grėsmingai svyra kartuvės. Netikėtas vėjo gūsis praskrieja virš plačių Temzės bangų, ir į langą ima barbenti lietus. Storos virvės kilpa pastirai kadaruoja vėjyje.
Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
„Gastronomija yra nuostabus „instrumentas“. Ji puikiausiai tinka prie turizmo. Vienas be kito jie negali egzistuoti. Virtuvė padeda susipažinti su landšaftu. Landšaftas reikalingas virtuvei suprasti“.