Ne paslaptis, kad Vokietijoje populiarios keptos dešrelės ir dešra. Šiuos mėsos gaminius galima laikyti nacionaliniu šalies virtuvės akcentu.
Rodos, Lietuvos miškuose augančius grybus visi puikiai pažįsta, tačiau kasmet sulaukiame žinių apie apsinuodijusius pačiais pavojingiausiais grybais – žalsvosiomis musmirėmis.
Sunku pasakyti, kas iš tikrųjų yra delikatesas. Vienam tai gali būti džiovinta laukinio gyvūno mėsa, kitam – midijos su čia pat spaustomis citrinų sultimis...
Avieną gurmanai vertino visuomet. Užsienio restoranuose šios mėsos patiekalai deramai priskiriami prie ypatingųjų. Ir mūsų šalyje avys auginamos nuo seno...
Gyventojų mitybos tyrimai parodė, kad beveik 60% žmonių maistui ruošti renkasi augalinį aliejų, rekomenduojamą vartoti kaip sveikesnį ir naudingesnį.
Rytų šalių žmonės jau seniai suprato, kad mūsų savijauta ir išvaizda priklauso nuo to, ką mes valgome.
Populiarėjant vynų kultūrai, vis daugiau dėmesio sulaukia ir sūris – vienas iš klasikinių šio gėrimo palydovų.
Greitėjantį gyvenimo tempą atspindi dygstančios picerijos bei greitojo maisto užkandinės, prekybos centruose didėjančios mišrainių bei kitokių kulinarijos gaminių pardavimų mastai.
Glutamatai arba tiesiog skonio stiprikliai – štai tokiais pavadinimais, pasak kai kurių medikų, dabar dangstomi nauji civilizuotoms visuomenėms skirti nuodai.
Jei planuojate atidaryti užkandinę ir manote, jog pagaminti karštą sumuštinį yra vieni niekai, smarkiai apsirinkate.
Genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų gaminamų maisto produktų vartojimas gali būti daug rimtesnė problema nei paukščių gripas.
Metų pradžioje didžiuosiuose prekybos centruose pasirodė naujiena – kelių rūšių užšaldyti antrieji patiekalai, kurie, kaip deda viltis jų gamintojai, pirmiausia turėtų parūpti amžinai skubantiems vartotojams.
Nacionalinė veterinarijos laboratorija nustatė, kad džiovintos slyvos yra užterštos pašalinėmis medžiagomis – mechaninėmis priemaišomis.
Peršalus ar susirgus gripu sustiprins ir sveikti padės bruknė. Ji – puiki pagalbininkė ir kovojant su kitomis žiemos ligomis.
Jau 4000 metų prieš mūsų erą daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja, o Europoje šis produktas pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės.
Neatskiriama ajurvedos, seniausio pasaulyje sveikos gyvensenos mokslo, atkeliavusio pas mus iš Indijos, dalis – mokymas, kaip tinkamai maitintis. Svarbią vietą mityboje užima prieskoniai.
Mėsa bei mėsos produktai vartotojams pateikiami įvairaus asortimento. Todėl perkant šiuos produktus būtina žinoti kriterijus, pagal kuriuos galima atskirti šviežią mėsą ar produktą nuo nešviežio arba sugedusio.
Nors daugelis mikroorganizmų ligų nesukelia, dirvožemyje, vandenyje, pas gyvulius ir žmones yra pavojingų mikroorganizmų, kurie patenka ant rankų, pašluosčių, įrankių, ypač pjaustymo lentelių...
Pradžioje būtina pertvarkyti mitybos sistemą. Pirmiausia – atsisakyti vadinamųjų sunkiai lydomų riebalų. Jų yra riebioje jautienoje, avienoje, kiaulienoje, svieste.
Dažnas mūsų mėsos produktų prekyvietėse perkame maltą mėsą – „faršą“. Vartotojai jau pastebėjo, kad kai kuriose prekyvietėse siūloma įsigyti ir „smulkintos mėsos“.
Lašinius valgyti – skanu ir naudinga. Pastaruoju metu dietologai pataria vengti juos valgyti, neva dėl didelio riebalų kiekio jie skatina aterosklerozę.
Daugelis mūsų pažįstame arba bent jau esame girdėję apie vegetarus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vegetarais save laiko apie 7 % šalies gyventojų.
Remiantis pranešimu nustatyta, kad į Lietuvą genetiškai modifikuotus ilgagrūdžius ryžius importavo UAB „VP Market“.
Kai kurie nuodingieji grybai savo skoniu, išvaizda ir kvapu labai panašūs į valgomuosius. Kaip neapsirikti?
Новейшие отзывы о ресторанах
Лучшие предложения ресторанов
Лучшие рецепты
Много, много других новостей
