Kad ir kaip nenorėtų sutikti kai kurie kalbininkai, iš tiesų nėra lietuviškesnio žodžio, kaip „blynai“.
Stebina naujai besikuriančių maitinimo įmonių, maisto prekių parduotuvių su kulinariniais cechais, atskirų kulinarinių cechų savininkų nesuvokimas savo darbo specifikos, pasikliovimas virtuvinės įrangos pardavėjų „patarimais“.
Per 14 metų Lietuvoje įsisteigė per 3000 restoranų, kavinių ir barų (vien Vilniuje jų yra per 800). Ir nors maitinimo įmonės įrengtos labai prabangiai, matyti, kad kai kurie Lietuvos architektai ir dizaineriai nežino šiuolaikinių maisto ruošimo ir gamybos technologijų; restoranų lankytojų nūdienos aptarnavimo reikalavimų; kulinarų, barmenų ir padavėjų darbo specifikos, dažnai net darbo saugos ir higienos reikalavimų.
Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pakito ir maisto gamyba, technologija ir apskaita. Atsirado ne tik naujos įrangos, šiuolaikinių, tobulesnių indų ir instrumentų, bet ir daugybė naujų šviežių, šaldytų ir konservuotų maisto produktų, greitinančių, konservuojančių ir stabilizuojančių priedų, naujų iki šiol nežinotų padažų ir prieskonių.
Nuo seno Lietuvoje žinomi dvylika Kūčių valgių, kurie patiekiami ant šiaudų užtiestos baltos staltiesės. Kūčių valgius valgydavo ir karaliaus rūmuose, ir vargšo samanotoje bakūžėje.
Paskutinį penkmetį Lietuvą apėmė kažkoks pašėlęs kulinarijos analfabetų šišas mulkinti patiklius piliečius. Matyt, tai bus susiję su tuo, kad dalis lietuvių pradeda suprasti kas yra vulgarioji sovietinio visuomeninio maitinimo virtuvė, užgožusi taurią ir ypač turtingą lietuvišką virtuvę ir jau pradeda jungtis į Europos kulinarinio paveldo judėjimą. Tai daro aukštaičiai, dalelytė vilniečių.
Ar tikrai nėra lietuviškų valgių?.. Istorikas A. Bumblauskas, būdamas geras istorikas, bet tuo pačiu nedaug išmanydamas kulinarijos istorijoje, kalbėdamas apie cepelinus, pasakė gryną teisybę, kad tai yra ne lietuviškas valgis.
Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš 2000 metų baltų tautos augino rugius, kviečius, miežius, avižas, grikius, lešius, soras, žirnius ir, matyt, ne tam, kad jais iš patrankų į žvirblius šaudytų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad baltai savo protėvynėje pirmieji Europoje prijaukino galvijus ir arklius, vėlgi, ne tam, kad vėliau tik Sartuose lenktyniautų, Maskvai varškę spaustų ar vokiečius dešras gaminti mokintų.