Brokolį 1 minutei įdėti į verdantį vandenį, išėmus atvėsinti po šaltu vandeniu. Susmulkinti. Jeigu maišote su cukinija, jos nereikia apvirti, bet sutarkuoti ir nusunkti...
Bananą sutrinkite šakute ir lengvai išplakite kartu su cukrumi, druska ir kiaušiniu. I šią masę dėkite žemės riešutų sviestą ir gerai išmaišykite. Tuomet supilkite pieną ir dar kartą išmaišykite. Galiausiai įsijokite miltus bei kepimo miltellius ....
Pievagrybius nuplauname ir supjaustome per pusę (smulkiau nereikia). Nuluptas bulves verdame, kepame ar ruošiame kitu mėgstamu būdu (prie šių grynukų aš labiausiai mėgstu bulves, virtas gariniame puode, bet būna ir kitaip). Baigiant virti bulvėms svieste pakepinam pievagrybius...
Panna Cotta - desertas, prie kurio dera beveik viskas. Lengvai ir greitai pagaminamas, tobulai skanus desertas dera su įvairiomis uogomis, vaisiais. Rekomenduojame pabandyti ir Jums!
Aštri kiaušinienė, kurią galėsite pasigaminti savaitgalio pusryčiams...
Veganiškų pesto padažų rasti sunkoka, o pasidaryti namuose – vieni juokai. Šią užtepėlę skanu valgyti su duoniukais bei makaronais.
Kvapnios blynų kepimo paslaptys. Ypatingi blynai Užgavėnių dienai.
Kad ir kaip mėgstu eksperimentuoti, iki šiol niekaip nesiryžau išbandyti vieno sojų gaminio – minkštojo (silken) tofu. Na, bet galiausiai, gražų sekmadienio rytą, gimė vėlyvi pusryčiai – veganiška frittata. Tai tarsi tarsi omletas, tačiau (1) nenaudojami kiaušiniai (2) kitaip nei omletas, frittata pradedama gaminti keptuvėje, o pabaigiama – orkaitėje. Skonis? Puikus!
Šis patiekalas tinka tiek greitai vakarienei, tiek puikiai atrodys ir ant proginės vakarienės stalo.
Šiandien visa diena - sutapimų metas. Sutapimai prasidėjo jau vakar. Taip, aš žinau, kad sutapimų nebūna. Galiu, žinoma, ir tikraisiais vardais vadinti - šiandien stebuklų metas.
Užkaičiame vandenį makaronams, įberiame druskos ir įpilame šaukštą aliejaus. Vandeniui užvirus sudedame makaronus ir verdame ne daugiau kaip 10 minučių. Kol makaronai verda supjaustome kumpį mažais plonais kvadratėliais (galima kumpio dėti daugiau, jeigu jis pirktinis, naminio tiek užtenka, nes jis sūrus).
Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C. Salierą nulupkite, sukapokite nedideliais gabalėliais ir dėkite į nedidelį kepimo indą. Apšlakstykite salierus 2 šaukštais alyvuogių aliejaus, apibarstykite pankolio sėklomis, gerai išmaišykite ir kepkite orkaitėje 45 minutes...
Pirmiausia pasigaminame marinatą. Tradiciškai marinatas gaminamas iš scotch bonnet pipirų, kadangi tik jie suteikia unikalų aštrumą ir turi ryškų vaisinį poskonį, todėl juos ir rekomenduojame naudoti, nors, iš bėdos, tinka ir habanero. Nesvarbu, kuriuos aštriuosius pipirus naudosite - juos kartu su česnakais smulkiai supjaustome ir beriame į indą kartu su visais maltais prieskoniais, alyvuogių aliejumi ir viską gerai išmaišome.
Varškė, matyt, vienas universaliausių maisto produktų, tinkantis tiek desertams, tiek pietums ar vakarienei. O varške įdarytos daržovės – vienas dažniausių patiekalų ant mano stalo. Paprikos, bulvės, cukinijos… Šį kartą baklažanai.
Vidurio rytų virtuvės gerbėjams falafeliai tikriausiai visai ne naujiena. Na, o jeigu dar neragavote, tai iš avinžirnių ar pupelių pagaminti traškūs rutuliukai, dažnai valgomi su humuso padažu. Tikrai labai skanus, sotus patiekalas, puikiai tinkantis norintiems pailsėti nuo mėsos ar tiesiog mėgstantiems daržovių patiekalus. Vienintelis dalykas, dėl kurių galėčiau prikibti prie falafelių – tai, jog jie kepami riebaluose ir silpnesnių skrandžių savininkams gali būti sunku juos suvirškinti. Bet kaip visada reikia tik šiek tiek eksperimentų, po kurių gimsta sveikesni falafeliai kepti orkaitėje.
Skardą plonai patepame sviestu/aliejumi ir dedame rankomis plėšytą batoną, raikytą dešrelę, smulkiai supjaustytą dešrą. Viską sumaišome, apšlakstome grietinėle. Dubenyje išplakame kiaušinius su žolelėmis (raudonėliais, petražolėmis ir pan.) ir pilame tolygiai paskirstydami į skardą. Užtarkuojame sūrio. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Carbonara išvertus iš italų kalbos – akmens anglies krosnis. Manoma, kad šis patiekalas gimė kaip sotus patiekalas Italijos vidurio regiono kalnakasiams. Bet kokiu atveju, tai yra tiesiog tobulas receptas, kurį įmanoma paruošti per 20 minučių, o gautas rezultatas tiesiog stulbina.
Dar viena sočių pusryčių variacija. Recepto pranašumas - tereikia viską sudėti į keksiukų formeles/formą ir pašauti į orkaitę.
Vėdarus prisimenu iš gūdžios vaikystės, kai lankydavausi kaime pas močiutę. Kraujiniai vėdarai su kruopomis visad atrodė kažkas šlykštesnio, o štai bulviniai patiko kaip reikiant (gal dėl to, jog esu bulvių žmogus ir vietoj saldainių mieliau renkuosi bulvinius blynus?!). Suaugus ir pasirinkus veg kryptį, mintis apie žarnų valgymą skamba visai nepatraukliai dėl kelių – etinių ir estetinių – priežasčių. O štai alternatyvų radimas – patrauklumo įsikūnijimas! Ta proga mes, Gentiečiai, šėlstame virtuvėje ir skanaujame veganiškus vėdarus!
Nesu labai sveiko maisto propaguotoja, bet nesu ir priešingoje barikadų pusėje. Šiaip ar taip ilgai užtruko, kol ryžausi pagaminti ką nors su lęšiais. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad pirmas kartas tikrai nebus paskutinis. Man labai patiko – viskas paprasta, greita ir skanu.
Iš tiesų tai ne lietinių, o būtent šio rudeniškai sultingo įdaro receptu sumaniau pasidalinti. Jis toks geras, kad net jeigu vaišinsite šiais lietiniais cukinijų priešininkus, jie jums dėkos už gardų kąsnelį.
Tai pirmieji mėsainiai, kuriuos dariau nuo pradžių iki pabaigos, t.y., nuo bandelių iki padažo, viską kruopščiai ir pagal receptą (tik kiekius šiek tiek koregavau). Žinoma, laiko šiek tiek atėmė, bet, maniau, kad terlionės bus daugiau. Viskas pavyko puikiai, todėl tikiu, kad, užėjus nesveiko maisto manijai, rinksiuosi šį sveikesnį variantą.
Šaldytuve turėjau varškės ir moliūgą, pridėjau dar kelis ingridientus ir eksperimentų rezultatas labai maloniai nustebino, todėl dalinuosi ir su jumis. Lengvas varškės apkepas su moliūgų įdaru vakarienei ar maistingesniam desertui.
Tofškėčiai išėjo žiauriai purūs ir minkšti! Galima drąsiai ieškoti tešlos konsistencijos variacijų keičiant miltų kiekį. Beje, naudojau saldintą sojų pieną, tad ir su šaukštu cukraus saldumas buvo labiau nei pakankamas.