Nežinau, kas sugalvojo granolą, bet tas žmogus yra atsakingas už mano priklausomybę pusryčiams valgomą jogurtą užsibarstyti šitu gėriu. Ir kad ir kaip aš ją mėgčiau, parduotuvinės granolos dažniausiai savo cukraus kiekiu geriausiu atveju primena sutrupintus sausainius, o ne maistingą pusryčių patiekalą. Todėl tegul tai ir lieka desertu, o kasdienai galima pasigaminti savo maistingesnę versija. Jau ne kartą kepiau granolą su avižomis, bet kartais ir avižos nusibosta, todėl šįkart naujai atrasta – riešutų ir sėklų granola, saldinta tik bananais.
Veganiškų pesto padažų (tiek žalių, tiek raudonų) rasti sunkoka, o pasidaryti namuose – vieni juokai. Be to, dar išvengiami bereikalingi ingredientai – rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, visokie actai ir t.t. Šis labai labai skanu su duoniukais, taip pat makaronais.