Nors Pietų Amerikos gyventojai labai mėgsta savo valgius, šio žemyno vynas neabejotinai garsesnis plačiajame pasaulyje negu maistas.
Apie vyną ir jo gamintojus smagiausia šnekėti, kai imamas derlius, kai iš rūsio ragauti iškeliamas iš jo pagamintas gėrimas, taip pat prieš Kalėdas, kai dažnas atsikemša prašmatnesnio vyno butelį.
Nebūtina veržtis į Bavarijos sostinę Miuncheną per garsiausią alaus šventę „Oktoberfest“, kad keldamas bokalą drauge su penkiais milijonais atvykėlių patirtumei, jog čia - Vokietijos alaus sostinė. Kad šis miestas - alaus meka, galima įsitikinti visus metus.
Maisto gaminimas ir valgymas prancūzams svarbu kaip meilė, kaip gebėjimas maloniai bendrauti, o prancūziškiems valgiams išragauti turbūt neužtektų viso žmogaus gyvenimo.
„Bodegas Berberan“ vynininkystės kompanijos istorija siekia 1877 metus. „Berberana“ vardas yra vienas seniausių ir garbingiausių Ispanijos Riojos regione.
Tikrasis šampanas gaminamas tik to paties pavadinimo Prancūzijos regione. Nors jam pagaminti reikalingi tam tikri sugebėjimai ir patirtis, ne mažiau svarbi yra dirva, kuri gali būti labai skirtinga.
Keista toji šampano istorija. Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visi jį mėgsta ne už tai, už ką reikėtų. Arba nemėgsta, bet irgi ne už tai, už ką būtų galima nemėgti.
Pats geriausias kūrinio įvertinimas – jo pavadinimo vartojimas bendrine reikšme. Mažo miestelio, esančio Prancūzijos Šarente (Charentais) regione, pavadinimas kartojamas dažniau nei Paryžiaus - šalies sostinės. Tai Konjakas (Cognac).
“Geriau tris dienas kentėti be valgio, nei vieną – be arbatos.” (Senovės kinų priežodis) Ar yra koks kitas valgis ar gėrimas, naudingesnis sveikatai nei žalioji arbata? Medicininę žaliosios arbatos naudą kinai žinojo dar žiloje senovėje. Ja gydė ir galvos skausmus, ir depresiją.
Prancūzai, garsėjantys kaip gurmanų tauta, šį produktą valgo tarp valgio, po valgio, valgo vieną, o labiausiai mėgsta skanauti užgerdami vynu. Tačiau sūris kildinamas net iš antikos laikų...
Nenuostabu, kad Lietuvos sūrininkai, garsėjantys gerais sūriais, sumanė gaminti ir parmezaną.
Italai dažnai sako, kad tarp kitų sūrių Parmigiano-Reggiano yra aristokratas, kaip šampanas tarp vynų.
Baklažanai – gana populiari daržovė tiek namų, tiek restoranų virtuvėse.
Virš vandens grėsmingai svyra kartuvės. Netikėtas vėjo gūsis praskrieja virš plačių Temzės bangų, ir į langą ima barbenti lietus. Storos virvės kilpa pastirai kadaruoja vėjyje.
Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
„Gastronomija yra nuostabus „instrumentas“. Ji puikiausiai tinka prie turizmo. Vienas be kito jie negali egzistuoti. Virtuvė padeda susipažinti su landšaftu. Landšaftas reikalingas virtuvei suprasti“.
Riocha regionas didelėje Ispanijoje tėra mažytis lopinėlis, šiek tiek ilgesnis nei 100 km ir apie 30 km pločio, tačiau vienas žymiausių vyno regionų.
Manoma, kad cukinijos buvo išaugintos Italijoje iš sėklų, kurias iš Amerikos parvežė Kristupas Kolumbas, todėl neatsitiktinai dar kitaip šios daržovės vadinamos itališkais aguročiais.
JÄGERMEISTER - populiariausias Europoje žolelių likeris
Išgirdote pokštelint kamštį? Tai pats geriausias tikros šventės pranašas. Juk laimingiausias gyvenimo minutes visada lydi Šampanas. Nesvarbu, tikras prancūziškas ar tas, kurį mes iš įpratimo vadiname „šampanu“. Jau 250 metų visų švenčių privalomas atributas yra taurė su putojančiu gėrimu.
Kaip ir didžiosios upės, prasidedančios nuo mažų upeliukų, „Martell“ konjako namai pradėjo gyvuoti lyg mažas kūdikis.
Arbatos istorijos pradžia galima laikyti Sungų dinastijos laikotarpį Kinijoje (960-1279), kai buvo pradėta arbatą presuoti į plyteles, malti į miltelius, plakti bambukinėm šluotelėm pialose ir gerti užplikytą karštu vandeniu. Arbata būdavo tiesiog garbinama: auginama tik imperatoriaus plantacijose, vyniojama į brangiausią šilką, laikoma specialiose medinėse skryniose su aukso užraktais. Jos kaina prilygo aukso kainai.
Geri daiktai brangiai kainuoja. Nesvarbu, ar tai prabangus automobilis, ar mikroskopinio dydžio mobilusis telefonas, gebantis atlikti gausybę funkcijų.
Marmitaka - tradicinis baskų patiekalas, šiek tiek primenantis lietuvišką žuvienę, šiek tiek troškinį... Maža to - yra rengiamos varžybos, kas geriau pagamins šį patiekalą