Ispanijoje vynuogynai nepaliaujamai plinta į vakarus.
Iš Pietų Amerikos šalių daugiausia vyno gaminama Argentinoje ir Čilėje. Argentina gamina keturis kartus daugiau vyno nei Čilė ir tiek pat, kiek JAV.
Mažas Urugvajus gamina kur kas mažiau vyno, mažiau ir už Braziliją, kur labai drėgnas klimatas trukdo padaryti gerą vyną.
Natūralu, kad iš didelės šalies Argentinos tikimės daugiau vyno. Ji pateisina šią viltį. Argentinoje vynuogynai užima 200 hektarų.
Taip, dabar ji neginčytinai yra tokia.
Nors Pietų Amerikos gyventojai labai mėgsta savo valgius, šio žemyno vynas neabejotinai garsesnis plačiajame pasaulyje negu maistas.
„Bodegas Berberan“ vynininkystės kompanijos istorija siekia 1877 metus. „Berberana“ vardas yra vienas seniausių ir garbingiausių Ispanijos Riojos regione.
Burgundišką vyną žino visas pasaulis. Ypatingojo Šabli vynuogynų vyno, pagaminto Laroš (Laroche) ūkyje, jau galima paragauti ir Lietuvoje.
Keista toji šampano istorija. Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visi jį mėgsta ne už tai, už ką reikėtų. Arba nemėgsta, bet irgi ne už tai, už ką būtų galima nemėgti.
“Geriau tris dienas kentėti be valgio, nei vieną – be arbatos.” (Senovės kinų priežodis) Ar yra koks kitas valgis ar gėrimas, naudingesnis sveikatai nei žalioji arbata? Medicininę žaliosios arbatos naudą kinai žinojo dar žiloje senovėje. Ja gydė ir galvos skausmus, ir depresiją.
Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
Riocha regionas didelėje Ispanijoje tėra mažytis lopinėlis, šiek tiek ilgesnis nei 100 km ir apie 30 km pločio, tačiau vienas žymiausių vyno regionų.
JÄGERMEISTER - populiariausias Europoje žolelių likeris
Kaip ir didžiosios upės, prasidedančios nuo mažų upeliukų, „Martell“ konjako namai pradėjo gyvuoti lyg mažas kūdikis.
Kantabrija – kaip ispanai vadina jiems priklausančios Biskajos įlankos dalį – nėra taip gerai žinoma Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, Kosta Brava ar Kosta Dorado. Šią Pirėnų pusiasalio dalį užima Ispanijos provincijos – Baskija ir Navara.
Tikrasis šampanas gaminamas tik to paties pavadinimo Prancūzijos regione. Nors jam pagaminti reikalingi tam tikri sugebėjimai ir patirtis, ne mažiau svarbi yra dirva, kuri gali būti labai skirtinga.
Pats geriausias kūrinio įvertinimas – jo pavadinimo vartojimas bendrine reikšme. Mažo miestelio, esančio Prancūzijos Šarente (Charentais) regione, pavadinimas kartojamas dažniau nei Paryžiaus - šalies sostinės. Tai Konjakas (Cognac).
Išgirdote pokštelint kamštį? Tai pats geriausias tikros šventės pranašas. Juk laimingiausias gyvenimo minutes visada lydi Šampanas. Nesvarbu, tikras prancūziškas ar tas, kurį mes iš įpratimo vadiname „šampanu“. Jau 250 metų visų švenčių privalomas atributas yra taurė su putojančiu gėrimu.
Arbatos istorijos pradžia galima laikyti Sungų dinastijos laikotarpį Kinijoje (960-1279), kai buvo pradėta arbatą presuoti į plyteles, malti į miltelius, plakti bambukinėm šluotelėm pialose ir gerti užplikytą karštu vandeniu. Arbata būdavo tiesiog garbinama: auginama tik imperatoriaus plantacijose, vyniojama į brangiausią šilką, laikoma specialiose medinėse skryniose su aukso užraktais. Jos kaina prilygo aukso kainai.
Geri daiktai brangiai kainuoja. Nesvarbu, ar tai prabangus automobilis, ar mikroskopinio dydžio mobilusis telefonas, gebantis atlikti gausybę funkcijų.
Arbata į Maskvą pateko per Kremliaus vartus. 1665 metais caras Michail Fiodorovič su savo dvariškiais pirmą kartą paragavo užjūrio gėrimo, tuomet arbata buvo sutikta kaip maloni egzotika, o vėliau, kai arbatos dėka pavyko išgydyti nuo skrandžio skausmų kenčiantį carą Aleksej Michailovičių, ji buvo pripažinta gydomuoju gėrimu.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
