Šaltą žiemos vakarą mėgstantys vyną ir maistą buvo pakviesti į „Gerard Bertrand“ vyno degustaciją. Šių metų Lietuvos vyno čempionate metų vynine tapusios vyninės atvyko pristatyti atstovė iš Prancūzijos Laura Perez-Garrigue. Vakaro metu buvo degustuojami 8 vynai. Prie vynų buvo patiekti derantys užkandžiai, kuriuos paruošė restoranas „Time“.
Lietuvos someljė asociacija rugsėjo pabaigoje paminėjo someljė profesijos atsiradimo Lietuvoje ir Someljė asociacijos įkūrimo dešimtmetį. Nuo 2005 metų, vadovaujant asociacijos įkūrėjams Rasai ir Arūnui Starkams, Lietuvoje atsirado per du šimtus someljė išsilavinimą turinčių profesionalų, surengti dešimt nacionalinių, du Baltijos someljė čempionatai, nuo 2006 m. kartu su „Vyno dienomis“ organizuojamas Lietuvos vyno čempionatas, nuo 2010 m. su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija bei Someljė mokykla rengiami Vyno ir desertų derinių čempionatai. Lietuvių kalboje atsirado ir įsitvirtino terminas „someljė“, vartojamas restoranų darbuotojams, atsakingiems už vyno meniu priežiūrą ir klientų aptarnavimą, įvardyti.
Neseniai paskambino vienas aludaris, sako – turiu naują alų, padėk „išstumti“. Klausiu – su medumi? Atsako – taip, iš kur žinai? Na, po velnių, aludariai. Kur jūsų fantazija? Pasaulyje yra klasifikuojama virš 70 alaus stilių ir postilių. Vien Lietuvoje auga šimtai vaistažolių, uogų ir vaisių. Bet sugebama tik nukopijuoti kaimynines alaus daryklas. Matai, jie verda alų su medumi, žmonės visur jį perka – tai padarykim ir mes! Nė velnio.
„Vyno klubas“ vasaros sezoną pradeda dviejų vyno ir maisto įžymybių vizitu. Tai istorinio vyno ūkio Weingut Reichsgraf von Kesselstatt savininkė ir jau triskart išrinktoji ‚metų vyndarė‘, Annegret Reh-Gartner ir jos vyras, žymusis Vokietijos šefas, Michelin žvaigždučių nusipelniusių restoranų įkūrėjas, Gerhard Gartner. Organizuojamų vakarienių ir seminarų metu suteiksime unikalią progą prisiliesti prie Vokietijos vyndarystės istorijos ir dabarties bei palyginti visų trijų Mozelio, Saaro ir Ruverio upių slėnių vyną.
Lietuvos vyno profesionalų bendruomenė išrinko geriausius šiais metų šalyje parduodamus vynus. Dešimtą kartą vykusiame Lietuvos someljė čempionate 17 tiekėjų pateiktus 269 vynus vertino rinktinė dvidešimt devynių vyno ekspertų komisija. Baltieji buvo suskirstyti pagal vynuogių veisles, išrinktas geriausias „Chardonnay“, „Riesling“, „Sauvignon Blanc“ bei kitų vynuogių vynas, o raudonieji degustuojami pagal kilmę: Prancūzija, Italija, Pirėnų pusiasalis (Ispanija ir Portugalija), likusi Europa ir Naujojo Pasaulio šalys. Taip pat renkamas geriausias saldus, pastiprintas, rožinis, šampanas, putojantis ne šampanas ir gerai įvertinti vynai, kainuojantys iki 10 еurų. Iš lietuviškų vynų (jų šiemet buvo 44) nugalėtojai buvo renkami pagal vyno žaliavos rūšį: obuoliai, juodieji serbentai, avietės, pienės, midus, vynuogės ir kitos uogos bei vaisiai. Vynai, įvertinti 90 ir daugiau balų, apdovanoti aukso medaliu, 88–89 – sidabro, 87–88 – bronzos. Kiekvienoje kategorijoje išrinktas vienas absoliutus nugalėtojas – geriausias savo kategorijos vynas. Daugiausiai medalių laimėjusi vyninė tituluojama „Metų vynine“.
„Kempinski Hotel Cathedral Square“ restorane „Telegrafas“ dirbantis Narimantas Miežys geriausiu šalies someljė tapo ketvirtą kartą iš eilės. Gegužės 11 dieną vykusiame užsienio dalyviams atvirame Lietuvos someljė čempionate antrąją vietą užėmė latvė Agnese Meiersone („Vīna studija“, Ryga), trečia liko Mariia Zueva (Sankt Peterburgas). Ketvirtą vietą bendroje įskaitoje ir antrą tarp Lietuvos atstovų laimėjo Ada Sakalauskaitė (Someljė mokyklos studentė), penktas ir trečias iš lietuvių liko Artūras Vasilionokas iš restorano „Boff“.
Yra šampano, kurį vieną gerti nelengva – aukštą šio gėrimo kokybę nusako didžiausios išraiškos ne patys maloniausi skonio ir lytėjimo pojūčiai: galinga rūgštis, visiškas cukraus nebuvimas, džiovinantis minerališkumas ir nemenka aromatų koncentracija. Antai, vieno iš kultinių šampano gamintojų „Agrapart et Fils“ geriausias šampanas „Venus 2004” yra padarytas iš 1959 metais pasodinto “La Fosse” vynuogyno, kuris apdirbamas Bulonijos veislės kumele, vardu Venus. Didžioji vynuogyno dalis pasodinta ant labai kalkingo dirvožemio, derlius skinamas tik esant pilnačiai. Vyndarys niekada nepapildo sulčių cukrumi, nestabilizuoja, nefiltruoja savo gėrimų. Net ir gerai atšaldyto „Venus 2004” ąžuolo statinių taninai ir minerališkumas beveik džiovina burną. Atrodytų tokį vyną reikėtų bent dešimt metelių pabrandinti. Tačiau 2021-aisiais nežinia, kaip tas mūsų pasaulis beatrodys. Todėl šampano organoleptinei jaunystei numaldyti į lėkštę krauname nesudėtingus greitai paruošiamus šampano užkandžius:
Nepriklausomo vyno kultūros portalo Vynai.com filosofija yra atrasti gerą ir džiuginantį gėrimą, nereklamuoti nevertų dėmesio ir nekokybiškų produktų, priminti apie saiką ir atsakomybę vartojant vyną. Žemiau rasite geriausių proginių vynų trisdešimtuką nuo trisdešimtos iki pirmos vietos. Norėdami įsigyti sąraše esančius vynus, kreipkitės į vyno importuotojus ir platintoju
2014 metai palieka sceną, o vynai.com portalas 13 metų iš eilės vyno mylėtojams paruošia geriausių Lietuvoje parduodamų vynų iki 40 Lt („Geri vynai“) ir 41-100 Lt („Proginiai vynai“) varžytuves. Per šiuos metus ragavome šimtus vynų, ieškodami, tardamiesi su vyno importuotojais, atrasdami įdomių ir kokybiškų vynų. Mūsų nepriklausomo vyno kultūros portalo filosofija yra atrasti gerą ir džiuginantį gėrimą, nereklamuoti nevertų dėmesio ir nekokybiškų produktų, priminti apie saiką ir atsakomybę vartojant vyną. Vynai.com atrinkti trisdešimtukai dengia bene daugiausiai vyno platintojų Lietuvoje, kurių kainodara per metus parodė, jog vynas keliais litais linkęs brangti.
Lietingą rugpjūčio vakarą vyno mėgėjai rinkosi paragauti itališko vyno ir pažaisti protų mūšio. Gurkšnodami vyną svečiai kaip temperamentingi italai daug bendravo ir azartiškai dalyvavo žaidime.
„Prosecco“ – tai bene populiariausias putojantis vynas iš Šiaurės Italijos, pagamintas iš „Glera“ vynuogių. Tai pigesnis šampano pakaitalas, kuris geriamas tiek vienas, tiek maišomas į kokteilius.
„Pasiūlykite, ko man atsigerti prie grill šonkauliukų, o mano damai – prie šokoladinio pyrago?“ Ką padavėjas restorane atsakytų į šį prašymą? Prieš kelerius metus būtų pakvietęs someljė arba, vadovaudamasis rekomendacijomis, pasiūlytų vieną ar kitą vyno rūšį. Tačiau laikai keičiasi, restoranų lankytojai – taip pat. Jie vis dažniau pageidauja kažko naujo ir įdomaus, kažko TOKIO, pavyzdžiui... šokoladinio pyrago su alumi.
Vienas iš gražiausių vasaros aperityvų – taurė Sauvignon Blanc! Gaivi šio vyno jėga kelia žvalią nuotaiką net po kaitriausios dienos. O budrumo ir energijos tikrai reikėjo! Vyno mėgėjų komandos vėstantį liepos vakarą susirinko patikrinti savo žinių apie Ispanijos vyną.
Prosecco – gėlių aromatais ir originaliu skoniu išsiskiriantis itališkas putojantis vynas. Nepaisant to, jog Prosecco gaminamas ne tradiciniu „Méthode Champenoise“ metodu, kaip prancūziškasis šampanas ar ispaniškoji cava, 2013 metais šio putojančio vyno pasaulyje parduota daugiau nei žymiojo šampano. Kodėl? Geras skonis? Skonio universalumas? Gera kaina? O gal – viskas kartu?
Jau kuris laikas terminas „mada“ vis plačiau ir plačiau vartojamas restoranų verslo sferoje. Kažkas tampa madingu, kažkas išeina iš mados, kažkada madinga tampa klasika, o kažkada į madą ateina modernumas. Pasiaiškinkime, kokios mados vyrauja užsienio šalyse ir kas klasiško Lietuvos vyninių pasaulyje.
Plintant kavos kultūrai, daugelis žinome, kad kavos skonis ir aromatas priklauso nuo kilmės šalies, klimato, dirvožemio, apdirbimo metodų bei skrudinimo. Dabar susipažinsime su kavos paruošimo subtilybėmis, lemiančiomis, ar kavos ragavimas bus tiesiog kasdieninis įprotis, ar degustacinė, pažintinė kelionė. Ar žinote, kad kokią kavą ragausite, priklauso nuo sumalamos kavos rupumo, jos sąlyčio su vandeniu laiko bei vandens temperatūros paruošimo metu? Sunkiai tikėtina, tačiau net keleto laipsnių vandens temperatūros skirtumas lems ar tos pačios rūšies kava bus karti, rūgšti ar paruošus tinkamai atsiskleis tikrasis, apdirbimo kelyje sukurtas kavos aromatas.
Baigėsi Lietuvos vyno čempionatas, kuriame devintą kartą rinkti geriausi šiuo metu Lietuvos rinkoje parduodami vynai. Dvi savaites vertinimo komisija degustavo 234 vyno platintojų pateiktus vynus, atskira diena buvo skirta lietuviškam vynui.
Raudonasis sausas, pagamintas Europoje ir už patrauklią kainą – taip trumpai galima apibūdinti lietuvių pasirenkamą vyną. Lietuvos vyno profesionalai sako, kad mūsų šalies vyno vartotojai vis dar labiausiai trūksta drąsos išbandyti ką nors kitokio nei iki šiol, tačiau situacija keičiasi.
Dažniau alkoholiniai gėrimai vartojami laisvalaikio ar pasilinksminimų metu ir tai vertinti galima įvairiai, tačiau etilo alkoholio perdozavimas kenkia sveikatai, o pats pirmas to požymis yra apsinuodijimas, kurį mėgstama vadinti „pagiriomis“. Ypač sunkios „pagirios“ arba tiksliau – apsinuodijimas etilo alkoholiu pasireiškia suvartojus didesnį kiekį etilo alkoholio ir vienu metu vartojus iš skirtingų žaliavų pagamintą etilo alkoholį. Kaip apskaičiuoti alkoholio kiekį kokteilyje?
Išgirdę frazę „einam alaus“, kartais net negalvodami sukame link artimiausio alubario, o ne į parduotuvę. Nors terminas alubaris yra barbarizmas, bet jis toks artimas sielai. Negi laužysi liežuvį, sakydamas „alaus baras“? „Aludė“ skamba kažkaip per daug oficialiai, bet nesvarbu, kaip pavadinsime, svarbiausia, kas ten viduje. O viduje – alus. Pakalbėkime šiandien apie aludžių reiškinį su konkrečiais pavyzdžiais. Šiuo metu vykstant mažųjų aludarių ir importinio alaus invazijai į barus, pasirinkimo laisvė tikrai didelė, belieka tik viena – išlaikyti kokybę.
Kovo 18 d. vakarą viename Vilniaus Senamiesčio restorane susirinkusiems alaus gurmanams pirmiesiems pristatytas pagal seniausią vokišką receptą išvirtas „Vilkmergės“ alaus daryklos „Senovinis“ alus. Tai pirmasis ir vienintelis lietuviškas Altbier tipo alus, kurio receptą, kaip byloja legenda, aludariams kadaise atskleidė per šalį keliaujantys Hanzos pirkliai.
Krymo vynų gamintojai gamina gėrimus pagal geriausias pasaulio vyndarystės tradicijas: Cheresas, Portas, Madeira, Kahor ir aibė įvairių vynų iš, rodos, skirtingų vietų, tačiau pagamintų Kryme (leidinys „Restoranų verslas“ Nr.2/2012). Beveik visi Krymo vyno gamintojai turi tuos pačius vynų pavadinimus – žymiai paprasčiau nei pas mus, kur pavadinimų ir regionų begalybė. Ten viskas elementaru – 19 laipsnių stiprumo, 2 proc. cukraus – tai Cheresas (a la Ispanija), nuo 3 iki 4 proc. cukringumo – Madeira (a la Portugalija), 5-9 proc. cukringumas – Portas arba Portveinas (a la Portugalija) ir t.t.
Degustacijų metu neretai atsisakoma užkandžių, o jos dalyviai raginami nesikvepinti – kad niekas netrukdytų susitelkti į skonį ir aromatą. Ketvirtadienį Vilniuje surengtos degustacijos organizatoriai pasirinko novatorišką kryptį ir savo svečius pakvietė į viskio degustaciją aklinoje tamsoje.
Jei gero vyno taurė jums nesvetima, šis sąrašas taps puikiu gerų vynų gidu, neplėšant piniginės, bet neapsigaunant dėl kokybės. Vynai.com ją patikrino. Per visus šiuos metus nuolat, bendradarbiaudami su vyno platintojais, dalyvaudami vyno parodose ir renginiuose, pirkdami, degustavome vynų naujienas, patekusias Lietuvos padangėn 2013 m. Vyno naujiena yra naujas gamintojas arba naujo vynmečio vynas. Tarp kone pusės tūkstančio įvairių naujienų atrinkome, mūsų nuomone, geriausiųjų trisdešimties vynų iki 40 litų sąrašą.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
