Didžiuliai elektros energijos, vandens kiekiai, pakuočių ir maisto atliekos – restoranai tikrai nėra draugiškiausias aplinkai verslas. Tačiau, kaip ir visose srityse, viešojo maitinimo įstaigose „žaliavimo“ bumas nesvetimas. Nekalbant apie tariamus „natūralius“ produktus iš tiesų egzistuoja būdai, kaip restoraną paversti draugiškesniu aplinkai.
Vilniuje, restorane „Terrazza“ pristatyta atsakingų restoranų iniciatyva, prie kurios prisijungusios viešojo maitinimo įstaigos be užuolankų pristato savo lankytojams, ką jie gauna lėkštėje užsisakydami patiekalą iš valgiaraščio.
Pasinėrę į diskusijas apie sveiką, ekologišką maistą ar ieškodami netikėtų, gurmaniškų sprendimų, kuriais galėtume nustebinti mūsų kulinarinių ieškojimų vertintojus, dažnai žvalgomės per toli ir nepastebime, ką turime panosėje. Ir visai nesvarbu, kas tie vertintojai: artimieji prie šventinio stalo, ar restorano lankytojai, vertinantys naują meniu.
Ketvirtadienį LR Seimo konferencijų salėje įvykusios spaudos konferencijos „Lietuvos maisto rinka: ar atsilaikysime prieš GMO“ buvo pranešta apie tai, jog nepaisant įspėjimų ir nuogąstavimų dėl genetiškai modifikuoti organizmų (GMO) saugumo, jie įsitvirtino Lietuvos maisto pramonėje.
Tebesitęsia ekologinių produktų mada. Apie juos kalbama vis plačiau, o kartais ir gerokai gąsdinant paprastą vartotoją. Šiandien, kai apie ekologiškas daržoves kalbama daug ir dažnai, dažnas skuba į artimiausią turgų, kur moterytės prekiauja savo daržuose išaugintu derliumi. Ar įmanoma turguje atskirti ekologiškas daržoves nuo ekologiškų?
Restoranų tinklas „Kinų rožė“ Vilniuje veikia jau daugiau nei 10 metų ir šiuo metu vienija 4 restoranus. Pirmasis restoranas „Kinų rožė“, atidarytas gan atokioje Vilniaus vietoje, užsitikrino savo klientų lojalumą laikydamasis aukštų kokybės standartų. Ilgainiui „Kinų rožė“ išplėtė savo tinklą iki 4 restoranų, kurie išsidėstę labai įvairiuose miesto taškuose, ir turi skirtingą patiekalų pasiūlą.
„Užupio klasika“, įsikūrusi pačioje sostinės širdyje, Užupio gatvėje. „Aptarnavimas dėmesingas ir neįkyrus, maistas šviežias ir skanus, aplinka jauki ir estetiška, o kliento poreikiai yra pirmoje vietoje.“ – tai vienas iš kavinės lankytojų komentarų. „Užupio klasika“ atlikusi savo lankytojų apklausą, kokią informaciją jie norėtų gauti apie kavinėje patiekiamus patiekalus, iš kokių produktų norėtų, kad tie patiekalai būtų pagaminti, ryžosi avantiūriškai idėjai.
Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis”. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose. Šis projektas - Plantagon International kompanijos sumanymas ir viltis, kad žemdirbystė didžiuosiuose miestuose anksčiau ar vėliau taps visuotinai priimtina bei įprasta miestų infrastruktūros dalimi.
Nauja mokslinė studija įspėja, jog pagrindiniuose kakavmedžių auginimo regionuose vakarų Afrikoje (Ganoje ir Dramblio kaulo krante) ūkininkams bus vis sunkiau išgauti normalų derlių. Manoma, kad problemos prasidės jau nuo 2030 m. Dėl galimų sunkumų kaltinama klimato kaita, mat prognozuojama, jog vidutinė metinė temperatūra apie 2030 m. gali kilti vienu laipsniu pagal Celsijų, o iki 2050 m. net dviem laipsniais pagal Celsijų. Tokie temperatūros pokyčiai daugelį vietų, kur dabar auginami kakavmedžiai, padarys nebetinkamomis šiai žemės ūkio šakai.
Nuo 2012 metų startavo Meniu.lt ir VšĮ „Kultūros idėjų instituto“, žinomo, kaip ekologiškos kultūros gido „Ozonas“ leidėjas, inicijuotas socialiai atsakingo verslo skatinimo projektas, Lietuvos restoranuose ir kavinėse. Projekto tikslas – sukurti socialiai atsakingų maitintojų tinklą, kurie vykdydami veiklą ypatingą dėmesį skirtų išteklių tausojimui ir aplinkos apsaugai. Kuriuose lankytojai gautų informaciją apie restorane/kavinėje naudojamus produktus, jų sudėtines dalis, kaloringumą, alergizuojančius produktus, naudojamą GMO, produktų kilmę ir kitą Jiems aktualią informaciją. Norėdami maksimaliai išpildyti Jūsų poreikius, prašome užpildyti trumpą anketą, kurioje nurodytumėte, kas Jums svarbu renkantis vietą pavalgyti.
Panašu, kad kai kurie restoranai pradeda keisti požiūrį į gurmanišką maistą. Gurmaniška - tai ne egzotiški produktai ir tuo labiau nebūtinai brangūs. Unikalios koncepcijos restoranas De Kas (Amsterdamas) yra įsikūręs šiltnamyje ir turi savo požiūrį į maistą.
88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant nustatytą, tvarią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Trečdalis Europos žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu, ar jų ištekliai kada nors atsikurs. Kituose pasaulio vandenynuose ir jūrose situacija ne ką geresnė. Remiantis Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Nenuostabu, kad kasmet žuvies kaina kyla ir kils ateityje. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Todėl vieną dieną žuvis gali tapti prabangos produktu. Rinktis žuvį atsakingai nereiškia visiškai jos atsisakyti. Svarbu kelti teisingus klausimus tiems, kas tiekia/parduoda žuvį arba...pasigauti ją pačiam.
2011 metais Jungtinės Valstijos išliko pagrindinėmis augalininkystės biotechnologijų remėjomis, o genetiškai modifikuotų sėklų paplitimas pasaulyje išaugo dar 8 procentais, praneša Reuters. Praeitais metais tokių augalų sėklomis apsodinti maždaug 160 milijonų hektarų 29 šalyse. Nors į genetiškai modifikuotus augalus Europoje žiūrima prieštaringai, šešiose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje – praeitais metais pasodinta 114,490 ha modifikuotų kukurūzų, kai 2010 metais tokių augalų buvo 90 procentų mažiau.
Perdirbti krovininiai konteineriai vis dažniau naudojami statybai – iš jų surenčiamos bohemiškomis bakalėjos JAV ir netgi ištisi prekybos centrai Anglijoje.
Jeigu Lietuvoje kai kurie restoranai ir kavinės (o liaudies balsas sako, kad daugelis!) vis dar galvoja, kaip sutaupyti maisto kokybės sąskaita, natūralias žaliavas paprasčiausiai keičia koncentratais ir milteliais, o patiekalų gamybos būdus naudoja tokius, kurie prilygsta šlamštmaiščio principams, tai visai netolimame užsienyje viešojo maitinimo sektoriaus profesionalai suprato, kad sveika tauta yra ir lojalių klientų tauta. Tik būdami sąžiningi ir atsakingi su savo klientais mato ateitį... Tiesa, kaip ir gerame, originaliame patiekale, turi būti žiupsnelis pikantiško ar neragauto prieskonio, taip ir šiose netolimose koncepcijose yra originali ir savita idėja, kuri vainikuoja restorano požiūrį į savo klientą!
Pasaulio žuvies ištekliai atsidūrė kritinėje būklėje. Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius jai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos pramonės nepaveiktus regionus. Gamtosaugininkai ragina Europos Komisiją nustatyti griežtus standartus, kurie užtikrintų tvarią žuvininkystę tiek ES priklausančiuose teritoriniuose vandenyse, tiek už jų ribų.
„Mes suprantame, jog esame problemos dalis, todėl norime būti ir jos sprendimo dalimi“. Ir nors mėsainius įprasta asocijuoti su greitu ir nesveiku maistu, šios citatos autorius – Švedijos greito maisto tinklo „Max“ prezidentas Richard Bergfors. Aktyvi „Max“ restoranų tinklo veikla mažinant poveikį aplinkai prasidėjo nuo visiems gerai žinomo filmo „Nepatogi tiesa“. Nuo 2007, kuomet valdybos susirinkime „Nepatogi tiesa“ tapo tikrai nepatogia. Nuveikta daug ir, panašu, neplanuojama sustoti.
2011 metais atliktų tyrimų, apklausų ir studijų rezultatai pateikė keletą įdomių faktų: 92 proc. Lietuvos gyventojų lankosi viešojo maitinimo įstaigose (restoranuose, kavinėse, picerijose ir pan.); auga visuomenės poreikis gauti skaidrią informaciją apie tai, ką jie gauna užsakyto maisto lėkštėje - beveik 80 proc. lietuvių norėtų daugiau žinoti apie patiekalų, kuriuos jie valgo maitinimo įstaigose, sudėtį bei gamybos būdą. Ar tai įmanoma?
Dauguma jūsų tikriausiai esate girdėję apie vadinamąjį „drugelio efektą“, kuomet drugelio plazdenimas Brazilijoje ilgalaikėje perspektyvoje sukelia uraganą kitame pasaulio gale. Pasakojimą apie genetiškai modifikuotą soją reikia pradėti nuo tos pačios Brazilijos – šalies, kur ta soja auginama. O drugeliai šiuo atveju yra jūsų piniginės. Ir patikėkit, nė vienas uraganas negali prilygti griaunamajai jėgai, kurią sukelia jūsų „drugeliai“.
Išleidus bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos strateginį dokumentą (19 Europos kalbų), „Slow Food“ pradėjo vykdyti kampaniją, skatinančią teisingesnę, ekologiškesnę ir įvairiapusiškesnę politiką, kuria siekiama į diskusiją įtraukti tiek maisto gamintojų tinklą, tiek vietines institucijas visose 27 susijusiose šalyse. „Slow Food“ mano, kad reformuojant BŽŪP didžiausią dėmesį reikia skirti dviem esminiams elementams: smulkiems ekologiško maisto produktų gamintojams ir jauniems žmonėms.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo 2011 spalio 28 d. VšĮ „Ekoagros“ panaikino UAB „Ustukių malūnas“ (Ustukiai, Pasvalio raj.) ekologinę gamybą patvirtinančių dokumentų galiojimą.
Dėl gamtinių, ekonominių ir politinių priežasčių kai kuriuose pasaulio regionuose vyrauja badas. Tuo pačiu metu galingiausiose pasaulio valstybėse pagaminamas per didelis kiekis maisto atsargų, todėl tūkstančiai tonų gaminių sugenda arba yra sunaikinami.
Jeigu šiandien išgirstame žmogų, kuris prisistato „mėsos augintoju“, visi pagalvojame apie ūkininką ar fermos darbuotoją, kuris augina vištas, kiaules ar jaučius, kurie tik po tam tikro laiko atsiduria ant mūsų stalo mėsos pavidalu. Ar pagalvotumėte apie baltu chalatu vilkintį mokslininką, kuris dirba nebe fermoje, o laboratorijoje, bet taip pat... augina mėsą. Mėgintuvėlyje. Socialinių distopijų kūrėjai tokią galimybę buvo numatę jau prieš keliasdešimt metų, o dabartiniai mokslininkai dėl keleto labai svarių priežasčių visomis jėgomis bando ją įgyvendinti.
Naujausias restoranų apžvalgas
Geriausius restoranų pasiūlymus
Geriausius receptus
Daug, daug kitų naujienų
