Totorių virtuvė (svetur)

Totorių virtuvė (svetur)

Tradicinė Krymo totorių virtuvė – tikras receptų lobynas. Tokią valgių gausą lėmė turtinga ir įvairialypė pusiasalio gamta, puikios klimatinės sąlygos. Šios virtuvės pagrindą sudaro mėsos patiekalai (ypač aviena), pieno produktai ir daržovės. Praeityje totorių tauta susidūrė su kitomis kultūromis, tad kai kuriuos kulinarinius bruožus perėmė iš graikų, turkų, ukrainiečių, kaukaziečių virtuvių. Tokius patiekalus kaip katyk, bal-mal, kabartma totoriai pasiskolino iš bulgarų virtuvės, arbatą iš kinų, baklave (desertas) iš tadžikų.

Totorių virtuvėje vyrauja sotūs ir lengvai paruošiami patiekalai. Vien ko verti visų žinomi ir mėgiami čeburekai! Šie plokštainiai su mėsa tapo populiarūs visose buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse. Tačiau tai nėra vienintelis dėmesio vertas patiekalas.

Vienas iš pagrindinių totorių virtuvės patiekalų yra plovas (ryžiai su mėsa ir daržovėmis), kuriam savotiško skonio suteikia du prieskoniai: kurkuma ir kardamonas. Tačiau populiariausi totorių virtuvėje yra miltiniai patiekalai. Labiausiai yra paplitę pyragai, virtiniai, įdaryti mėsa, bulvėmis, moliūgu, ryžiais, sūriu, riešutais ir kitais įdarais. Mėgstamiausias koldūnų variantas – virtiniai, įdaryti mėsos faršu. Egzistuoja specialūs jų ruošimo ir valgymo ritualai. Totoriai tvirtina, kad jeigu mergina sugeba padaryti dantukus ant koldūnų, ji jau gali tekėti. Koldūnai gali būti maži, dideli, kepti, virti, bet svarbiausia – turi būti virti jautienos sultinyje. Paruošti virtiniai patiekiami atskiroje lėkštėje, kartu patiekiamas jautienos sultinys. Totoriai turi savitą koldūnų valgymo ritualą: koldūnai valgomi šauktu tokiu būdu, kad būtų prakąstas virtinio galiukas, jeigu koldūnas mažas – jis suvalgomas vienu kąsniu. Svarbiausia yra tai, kas yra koldūno viduje – sultinys, kuris išsiskiria iš mėsos faršo.

Kitas žinomas patiekalas gaminamas iš makaronų tešlos. Keletas tokių tešlos sluoksnių tepami sviestu, tarp jų dedamas sūris ir razinos. Visa tai vyniojama į ritinį, kuris po to kepamas. Šis patiekalas vadinamas „pierekacevnik“ ir primena prancūzišką tešlą, tačiau yra daug skanesnis už pastarąją.

Daugelis taip pat mėgsta bulvinius patiekalus: bulvių apkepą ir vėdarus. Kadangi totoriai nevalgo kiaulienos, vėdarų ruošimui naudoja avienos arba veršiuko skrandį.

Verta paragauti dolma patiekalo – aviena įdarytų kopūstų, taip pat sarma – balandėlių, įvyniotų į vynuogių lapus, bei totoriško šašlyko.

Krymo totorių virtuvėje apstu vaisių: obuolių, kriaušių, abrikosų, persikų, alyvuogių, figų, granatų, vyšnių ir daug kitų.

Ateina laikas, kai užsinori ko nors saldaus, tada verta paragauti kokio nors totoriško deserto. Pasirinkimas tikrai nemenkas: chak-chak, pakhleve, tolkush-kaleve, chelpek, baursak. Populiariausias tarp jų išlieka pakhleve (baklava), kuri taip pat priklauso armėnų, turkų, gruzinų, balkanų virtuvėms. Klasikinė baklava gaminama iš pusiau prancūziškos tešlos, tarp sluoksnių dedami smulkinti riešutai (itališki ar migdolai) su cukrumi ir medumi. Baklava kepama, o po to pjaustoma trikampiais, kvadratais ar kitomis formomis. Visa tai apipilama sirupu iš vandens, cukraus ir citrinų sulčių.

Totoriai turi savotišką savoir-vivre, susijusį su stalo etiketu. Pagrindinę ir svarbiausią vietą prie stalo užima šeimos galva – tėvas, šalia jo – motina, kitos vietos išilgai stalo skirtos vaikams – nuo vyriausiojo iki jauniausiojo. Jeigu ateina svečiai arba vyresni žmonės, svarbiausios ir garbingiausios vietos užleidžiamos jiems. Totorių kultūroje vyresni žmonės laikomi tradicijų saugotojais ir pagrindinių totorių tautos vertybių nešėjais, todėl jie ypač gerbiami.

Pirmas valgyti pradeda tėvas, prieš tai pasveikinęs Alachą. Pagal tradiciją šeimos nariai negali pakilti nuo stalo tol, kol vyriausiasis šeimos narys neperskaitys trumpos maldos. Totorių tremties laikotarpiu charakteringu maldos elementu buvo prašymas visų Krymo totorių vardu, kad jie kuo greičiau galėtų grįžti į tėvynę – į Krymą: „Tegul Alachas leidžia mums susivienyti su mūsų tėvyne, Krymu, suteikia mums džiaugsmo ir leidžia pamatyti mūsų vaikų ir anūkų laimę.“

Kaip matome, toriai yra religingi žmonės, turintys savitas užstalės tradicijas, o jų virtuvė įvairialypė ir turtinga. Daugelis patiekalų išpopuliarėjo ir paplito kitose valstybėse. Mes, lietuviai, taip pat su malonumu mėgaujamės koldūnais, čeburekais ar totoriškais desertais, net nesusimąstydami apie jų kilmę.

Elena Germanovič
Šaltinis www. eastway.pl
www.luxuryweb.com nuotr.
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną