Kelionė po Škotiją - nuostabus kokteilis iš didvyriškos praeities, nuostabios gamtos, jaukių viešbučių, skanių pietų, na ir, žinoma, gero škotiško viskio. Tiesa, tokia kelionė turi du trūkumus: pirma, ji brangi, antra, tas nelemtasis kairiapusis eismas, kai mašinos iššoka iš priešingos pusės nei toji, į kurią žiūri...
Bet vis dėl to po Škotiją keliauti geriausia mašina, nes turizmo kompanijos paprastai linkusios „tikrąją Škotiją“ apriboti Edinburgo miestu. Paragauti tikro škotiško gyvenimo ir viskio galima tik nuvažiavus bent keletą kilometrų nuo pagrindinio plento. Išsinuomojus mašiną Londono Hitrou oro uoste, aplinkkeliu galima nusigauti iki autostrados M1, vedančios tiesiai į Škotiją.
Po gongo dūžio aludės uždaromos
Nukeliauti iš Londono į Škotiją galima gana lengvai - per dieną. Į kairę nuo pagrindinio kelio, jau artėjant link Škotijos, plyti Ežerų kraštas. Lįsti į jo gilumą neverta, geriau tam skirti atskirą kelionę, bet štai apsistojus mažame viešbutyje virš aludės galima patirti didelį malonumą. Tokie viešbučiai neretai įsikūrę senuose pastatuose su girgždančiais mediniais laiptais, sijų išvagotomis lubomis, didžiulėmis lovomis.
Aludėje galima pavakarieniauti ir, suprantama, išgerti. Pagal Anglijos įstatymus lygiai 11 valandą vakaro prekyba alkoholiu nutraukiama, apie tai pranešama gongo smūgiu. Londone šios taisyklės laikomasi besąlygiškai. Na, o provincijoje gongo dūžis reiškia tik kad pašaliniams metas namo. Saviškiai, vietiniai užrakina duris ir... prasideda tikros linksmybės, ant stalų atsiranda padėklų su užkandėle, triukšmas, kaip ir susijaudinimas, didėja.
Ir štai - Škotija. Viskio kelias. Jo istorija tokia: Škotijoje daugiau kaip 50 viskio daryklų atviros lankytojams, o aštuonios iš jų, esančios netoli viena kitos, neseniai susijungė į vadinamąjį kelią. Tikslas perdėm komercinis ir turistinis - labai patogu turistų autobusu per porą dienų apvažiuoti šį kelią, supažindinti su škotų mėgstamo gėrimo gamyba, parduoti kuo daugiau suvenyrų ir, žinoma, viskio butelių. Važiuodamas per Glazgą, po kurio laiko pateksi į nuostabią ir paslaptingą šalį - Škotijos kalnyną.
Viskio mėgėjo garbės kodeksas
Įvažiuojant į šias didingas vietas ant pat kelio stovi didelė parduotuvė, kurios neaplenkia nė vienas nuvargęs keliautojas. O kad kelionė po Škotiją būtų maloni būtina žinoti keletą neginčijamų tiesų.
Pirma, viskis būna tik grynas - vieno salyklo, pagamintas vienoje gamykloje. Viskas, ką paprastai geria normalūs žmonės, - tik įvairių viskio rūšių mišiniai. Jie paplito dar XIX a., greitai išstumdami gryną viskį, nes juos paprasčiau gaminti ir laikyti, o svarbiausia - jie universalesni ir paprastesnio skonio. Paskutinį XX a. ketvirtį vėl sparčiai pradėjo populiarėti grynas viskis, kurį gerti laikoma aristokratiškumo požymiu.
Antroji taisyklė. Viskio negalima su niekuo maišyti. Ledas ir vanduo - šėtono išmonė, tik grynas skonis ir aromatas teikia tikrą palaimą. Paprašykite bare kliūstelėti į stiklinę vandens ir pamatysite, kaip pasikeis požiūris į jus.
Trečia taisyklė. Viskį reikia gerti lietingu vėsiu oru. Jums pasisekė, nes Škotijoje orą dažniausiai galima apibūdinti kaip lietingą, lietingą ir vėjuotą ir labai lietingą.
Svečiuose pas pabaisą
Garsiojoje Glen Moro įduboje galima ir pernakvoti. Tarpukalnė stulbina didingumu: uolos šauna į dangų, palei kelią kleketuoja kalnų upokšniai, vietomis pereinantys į grumančius krioklius.
Netoliese yra ir aukščiausias Britanijos kalnas - Ben Nevis (1343 m), šalia - to paties pavadinimo viskio darykla, laukianti lankytojų. Tolėliau prasideda Didysis slėnis su ežerų ežerėlių virtine. Pats žymiausias jų, kuriame, kaip sklando gandai, gyvena Lochneso pabaisa, - išties įspūdingas: niūrus tamsus vanduo, apirusi pilis pakrantėje, šiurpą keliantys vietos gyventojų, „savo akimis mačiusių siaubūną“, pasakojimai. Turint galvoje ištobulintą turizmo infrastruktūrą, kavines, restoranėlius, viešbučius, suvenyrų parduotuves, muziejus ir t.t., taps aišku, kodėl čia niekada netrūksta žmonių.
Pietūs tokiame restorane suteiks ne mažiau malonumo nei galimas susitikimas su pabaisa. Maistas Škotijoje paprastas ir skanus. Tradicinė sriuba - sodrus sultinys, kuriame plaukioja įvairios daržovės ir perlinės kruopos, - puikiai sušildo po vėsios dienos. Garsioji škotiška lašiša nuostabi - šviežia, natūrali, su lengvu padažu ir daržovių garnyru. Šios vietos garsėja ir švelnia aviena, kuri čia valgoma su mėtų padažu.
Pačioje Škotijos širdyje yra dvi viskio daryklos - viena didelė, kita - visai mažytė. Prie kiekvienos veikia suvenyrų parduotuvėlė, kurioje atminimui galima nusipirkti stiklinę: visos jos nepakartojamos ir nepanašios į mūsų tradiciškai įsivazduojamą indą viskiui - siauros ir aukštos, žemos ir plačios, tulpės ar rutulio, kolbos formos.
Kas kiek kainuoja
*"Opel Astra" klasės mašinos nuoma Hitrou oro uoste, įskaitant mokesčius ir rinkliavas, draudimą, neribotą kilometražą, - 350 svarų (1750 Lt).
*Gyvenimas vidutiniame viešbutyje kainuoja 70-90 svarų (350 – 450 Lt) per parą už dvivietį numerį, Škotijos pilyje - nuo 110 svarų (550 Lt) už parą dviem, gyvenimas privačiuose namuose pagal sistemą „Bed & Breakfast“, kartais labai jaukiuose, švariuose ir patogiuose, - 40-50 svarų (200-250 Lt). Dabar sparčiai plinta nauja rūšis - kotedžų nuoma (dažniausiai savaitei, su virtuve); už namą (nuo 2 iki 10 žmonių) - 200-400 svarų (1000 - 2000 Lt).
*Maistas: aludėje maitintis ekonomiškiausia - nors maistas ir neįvairus, bet porcijos didelės, apie 10 svarų (50 Lt). Restorane (kukliame) - apie 30 svarų žmogui. Pakelės kavinėse - 15 svarų (75 Lt).
Pagal užsienio spaudą
"Laisvalaikio" informacija
