Žmonėms tiesiog pabodo pirkti nuobodžius ir vienodus produktus iš prekybos centrų. Taip pat jiems pabodo laukti, kol šalies valdžia imsis kokių nors priemonių, kurios paskatintų ūkininkų integraciją į prekybos rinką. Taip Prancūzijoje iš paprastų žmonių kilo puiki žemės ūkį palaikančios asociacijos AMAP (Associations pour le maintien d'une agriculture paysanne) idėja.
Benjamin Vautrin iš Rennes miesto Prancūzijoje yra vienas iš daugelio žmonių, kuriuos norisi vadinti utopistais (kaip jį vadina baltarusė žmona). Pats vyriškis džiaugiasi AMAP atsiradimu savo šalyje ir mano, kad tai puikus pavyzdys kitoms šalims. Aplenkiant politines institucijas ir net nesistengiant belstis į kietakakčių prekybos centrų savininkų savimonę sukurtas judėjimas, kuris stiprina tiesioginius augintojo-gamintojo-vartotojo santykius. Taip tvirtinamas šalies žemės ūkis, pasitikėjimas juo, kuriama žmonių, mylinčių savo šalį ir tai, ką ji gali pasiūlyti, bendruomenė.
AMAP veiklos principas
Įsteigus Žemės ūkį palaikančią asociaciją, sudarytas ūkininkų sąrašas, susisiekta ir susitarta su jais. Kiekvienas asociacijai priklausantis žmogus moka tam tikrą nustatytą mokestį. Pinigai keliauja ūkininkams (mokama „kontrakto“ pradžioje, kad pinigai ūkį pasiektų iškart) ir kiekvieną savaitę jie atvyksta į sutartą vietą su paruoštais produktų krepšeliais, kurie išdalijami asociacijos nariams.
Žmonės, gaunantys krepšelius, iš anksto nežino, koks bus pastarųjų turinys. O jis sudaromas pagal tai, ką gali pasiūlyti kiekvienas sezonas. Gyventojams reikia prisitaikyti prie kintančio derliaus ciklo – tai reiškia, kad sausį negausi pomidorų. Bet ūkininkai įsipareigoja, kad krepšelį sudarytų bent penkių skirtingų rūšių daržovės. „Kai mano tėvai nusprendė tapti AMAP nariais, šiek tiek baiminomės, kad teks valgyti vien bulves ir kopūstus, tačiau klydome“, – juokiasi Benjamin, prisimindamas bendravimo su organizacija pradžią: „Pasirodė, kad yra tiek daug įvairių, iki tol net nežinotų daržovių, kurias galima valgyti žiemą.“
AMAP ūkininkai stengiasi suvilioti klientus ne tik ekologiškomis, bet ir neįprastomis daržovėmis, kokių paprastai negalima gauti prekybos centruose. „Pamenu, per vasarą paragavome kokių penkių rūšių pomidorų – įspūdingiausi buvo violetiniai. Parduotuvėje jų nėra, nes prekeiviams patogiau parduoti vienodus raudonus ir apvalius pomidorus“, – sakė Benjamin.
Ūkininkų įsipareigojimas
Įstodami į organizaciją ūkininkai pasirašo „moralinį kontraktą“, kuriuo pasižada vykdyti tik ekologišką veiklą – nenaudoti jokių cheminių trąšų. Svarbu ir tai, kad gerbiamas gamtos ciklas, žmonės pratinami prie sezoniškumo. Benjamin, svarstydamas apie AMAP privalumus, pastebėjo, kad organizacija atlieka ir edukacinę veiklą, supažindindama žmones su jų regionui būdingomis daržovėmis ir sudarydama sąlygas paįvairinti meniu. „Dabar suprantu, kad gyvenimas buvo nuobodus su nuobodžiu maistu“, – šypteli vyriškis.
Jungdamiesi į organizaciją, žmonės baiminasi ir to, ar ūkininkų pristatomas krepšelis bus pakankamas. O jo visai savaitei pakanka trijų asmenų šeimai. Dažniausiai mokamas apie 30 eurų mokestis. Viską suskaičiavęs Benjamin pastebėjo, kad AMAP kaina kur kas palankesnė nei prekybos centre.
Jau baigiant pokalbį, vyriškis pridūrė, kad AMAP buvo tik pradžia. Žmonės, supratę, kad gali savarankiškai susikurti patikimą maisto tiekimo tinklą, pradėjo jį plėsti: „Šalia kaimo, kuriame gyvena tėvai, yra kepėjas, kuris kepa ekologišką duoną senoviškoje krosnyje, pagal senuosius receptus. Vienas mūsų kaimynas kartą per savaitę nuvažiuoja pas jį ir parveža apie 15 kepalų duonos visiems kaimynams. Panašiu būdu perkame pieną ir jo produktus iš kito ūkio.
Karolina Liutaitė
Leidinio „Ozonas“ informacija
Daugiau informacijos:
http://www.reseau-amap.org
