Dėl medalių varžysis 28 sporto šakų atstovai iš 202 šalių.
Jei kada nors galvojote atostogauti Atėnuose, darykite
tai dabar. Likus keliems mėnesiams iki olimpiados, miestas
pražydo naujomis spalvomis.
Pirmosios istoriniuose dokumentuose užfiksuotos žaidynės
įvyko 776 m. pr. m.e antikinėje Olimpijoje, tada laimėtojai
dar būdavo pagerbiami alyvmedžių šakelių vainiku.
Prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas ir graikas
Dimitrijas Vikelas 1896 m. Atėnuose atgaivino olimpinių
žaidynių tradiciją. Be žaidynių atidarymo šventės, kuri
vyks rugpjūčio 13 d. olimpiniame stadione (bilietai jau
išpirkti), tikra žaidynių kulminacija turėtų tapti maratono
bėgimas. Sportininkai startuos istoriniame
Maratono mieste ir bėgs originalia trasa, kaip ir 490
m.pr.m.e.
Kainos dar nepakilo iki olimpinio lygio
Atostogos Atėnuose, ypač prieš olimpiadą, būtų šaunus
dalykas. Tiesa, Atėnai yra didelis, triukšmingas, dulkėtas
ir varginantis miestas. Todėl dauguma atvykėlių Graikijos
sostinėje tik apžiūri Akropolį, suvalgo suvlakį ir greitai
lekia į kurią nors iš Graikijos salų. Atostogauti šiame
penkių milijonų gyventojų mieste? Neįsivaizduojama.
Tačiau yra ir kitokie Atėnai, kuriuos verta atrasti. Ir
padaryti tai reikėtų kuo greičiau, kol iš lūpų į lūpas dar
nepasklido informacija, kaip miestas išsipuošė olimpinėms
žaidynėms, o viešbučių savininkai dar nepakėlė kainų iki
begėdiško olimpinio lygio. Čia dar galima ramiai
pavaikštinėti ir apsipirkti, apžiūrėti meno galerijas,
pasėdėti tyliose kavinėse ar elegantiškuose
restoranuose. Minimaliai pasistengę, rasite įdomius ir
patrauklius Atėnus, miestą, kuris žavi senove ir
šiuolaikiškumu, praeitimi ir ateitimi ir stengiasi sujungti
abu kraštutinumus.
Gražiausias kelias į Akropolį veda per Anafiotiką. Stačiai
aukštyn kylančios laiptuotos gatvelės vietomis yra tokios
siauros, kad storuliai čia gali praeiti tik šonu, žemi
namukai glaudžiasi prie uolų, maži langai yra akių
aukštyje, terasose ir ant laiptų tupi katės, vaikšto juodai
apsirengusios moterys. Kaimelį prieš 180 metų pasistatė
darbininkai, atsikėlę čia iš Egėjo jūros Anafio ir Naksos
salų - nelegaliai, valstybės žemėje. Atėniečiams
šigyvenvietė ilgą laiką atrodė esanti gėdos dėmė -
pernelyg primityvi, kaimiška, visiškai nederanti prie
garbingo Akropolio. Čia gyvena tik 60 žmonių. Dar 8
dešimtmetį Vyriausybė siūlė jiems pinigų, kad paliktų savo
namus. Jie atsisakė, liko ir kovoja su tokiomis
absurdiškomis miesto tėvų idėjomis kaip prekybos centras
Anafiotikoje.
Plakoje, senamiesčio kvartale Akropolio papėdėje, tarp
puošnių XIX a. vilų, archeologinių kasinėjimų vietų ir
viduramžių koplyčių plaka miesto turistinė širdis.
Parduotuvėse pilna antikos stiliaus niekučių, papuošalų ir
olimpiados suvenyrų.
Nesuskaičiuojama daugybė tavernų ir kavinių patenkina
visų pirmą kartą į Graikiją atvykusiųjų lūkesčius.
Kydatineono gatvėje įsikūrusių trijų tavernų firminis
patiekalas yra riebaluose virta džiovinta žuvis su
česnakais, pagardinta bulvių koše, ir pušų sakais
kvepiantis baltasis vynas iš statinės „Retina“. Visi
lankytojai sėdi prie vieno ilgo stalo, tarp senų statinių ir
lubas siekiančių lentynų, prikrautų spalvingų namų
gamybos likerių. Čia galima sutikti graikų muziejų
direktorių ir amerikiečių poetų, linksmų plevėsų ir poliglotų
profesorių, čia kalbama vokiškai, angliškai, graikiškai, ir
visi vieni kitus puikiausiai supranta. „Neatsitiktinai
„chaosas“ yra graikiškas žodis. Čionykščiams žmonėms
atrodo šaunu ir žavu būti šiek tiek chaotiškiems“, - sako
poetas Titas Patrikijas, gyvenantis prie pat seno,
marmurinio 1896 m. olimpinio stadiono. Dar prieš metus
užsikimšusiose gatvėse dūmijo dvokiantys autobusai ir be
paliovos signalizuojantys taksi, šiandien vilioja
pėstiesiems skirtas bulvaras, vedantis nuo Dzeuso
šventyklos į į turgaus aikštę. Kvepia levandos,
alyvmedžiai tiesia lyg sidabruotus lapelius, čiulba
paukščiai, o aukštai didingai stūkso neseniai restauruota
Partenono šventykla su įspūdingomis kolonomis, tiesa,
dar apjuostomis pastoliais. Oras dabar maloniai šiltas, o
vakarais tik šiek tiek atvėsta. Taip ramu čia tikriausiai
buvo ir prieš 2500 metų.
Diskoteka po atviru dangumi
Dabartis prisiveja centrinėje Ermu gatvėje, kur baigiasi
pėsčiųjų alėja. Čia verda šiuolaikinis Atėnų gyvenimas,
čia prasideda naujas madingas Psiri kvartalas, kuriame
pastaraisiais metais šalia mažų skardininkų, odininkų ir
stalių dirbtuvėlių įsikūrė daugybė elegantiškų kavinių,
barų ir galerijų. Vakarais gatvelės virsta milžiniška
diskoteka po atviru dangumi. Kolonakyje gausu
tarptautinės mados karalių ir garsiausių graikų dizainerių
ateljė. Iškart už Rotušės atėniečiai ieško pigių prekių kinų
parduotuvėlėse, mėgaujasi indų patiekalais arba taupo
pinigus, kirpdamiesi pas kirpėją pakistanietį. Už poros
gatvių, dengtoje prekyvietėje, žuvų pardavėjai rodo,
kokių kulinarinių lobių dar galima rasti pasaulio jūrose,
raumeningi mėsininkai pardavinėja piramidėmis sukrautas
veršiukų kulšis ir meniškai suvyniotas kiaulių žarnas.
Vaikštinėja ryškiais apdarais pasidabinusios damos
afrikietės, barzdoti valkatos tyko dešros likučių, o graikės
namų šeimininkės rūpestingai renkasi mėsos gabalus
kepsniams.
Į aukščiausią Atėnų kalvą, Likabetą, galima pasikelti
kabamuoju lynų keliu arba užkopti žydinčių agavų
juosiamu serpantinu. Aukščiausioje vietoje graikai
šventajam Jurgiui pastatė sniego baltumo koplyčią, kurios
viduje išraiškingos freskos pasakoja biblines istorijas.
Kiekvienas graikas uždega žvakelę šventajam, išeina į
panoraminę terasą ir gėrisi šimtu metrų žemiau esančiu
Akropoliu, kurio šventyklos sugriuvo, nes niekas
nebetikėjo jų gyventojais. Iš čia Atėnai neatrodo nei
triukšmingi, nei dulkėti, o paprasčiausiai - nuostabiai
gražūs.
Kaip išgyventi Atėnų gatvių chaose?
1. Jokiu būdu nesinuomokite automobilio. Kaip ir daugelis
atėniečių, trečdalį laiko keikdamiesi praleisite kamščiuose.
2. Kada tik galite, naudokitės nuostabiuoju Atėnų metro.
Daugeliui atėniečių atrodo, kad tai per prasta susisiekimo
priemonė, o juk kai kurios naujos metro stotys yra
gražios kaip muziejai. Pavyzdžiui, Sintagmos stotyje,
tiesiog po senąja Atėnų pilimi, archeologai atkasė 4 a.
pr.m.e. kapines ir jų išilginį pjūvį uždengė stiklu, todėl
kiekvienas praeivis gali matyti kapų nišas su skeletais.
3. Jei kitaip neišeina, keliaudami į atokias vietas imkite
taksi, tai nebrangu. Tačiau nesistebėkite, jei pakeliui
vairuotojas įsodins daugiau keleivių, čia tai įprasta.
4. Daug vaikščiokite pėsčiomis, jei pasiseks, užklysite į
tokius miesto kampelius, apie kuriuos mažai žino ir
atėniečiai.
Pagal užsienio spaudą
„Stern“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
