Restorano apžvalga: „Leyla"

Restorano apžvalga: „Leyla"

Leyla – švelniai lūpose suskambantis merginos vardas. Kaip iš dar negirdėtos Artimųjų Rytų šalies pasakos. Šiuo vardu pavadintas nedidelis libaniečių virtuvės restoranėlis Vilniaus širdyje. Čia užklydome vaikštinėdami vakarėjančios sostinės gatvėmis, svajodami apie tolimus kraštus, neregėtus vaizdinius, neatskleistas paslaptis… Akiai užkluvus už „Leylos" pavadinimo nusprendžiau ryžtis netikėtai avantiūrai, stabtelėti vakarienei šiame restorane ir atrasti neragautų skonių.

Vos įžengus į tamsias patalpas, pasijutau lyg išskridęs iš Vilniaus – regis vienintelis žmogus, kalbantis lietuvių kalba – padavėja. Prie staliukų susispietusios grupelės žmonių gyvai šnekučiavosi įvairiausiomis šnektomis. Kadangi patalpa nedidelė – visi klientai turi susėsti meiliai, arti vienas kito, o išalkusiųjų buvo daug. Nedidelis restoranėlis beveik pilnas, likę tik du laisvi staliukai prie nykštukų namelo. Visus klientus aptarnavo viena padavėja, besisukdama tarsi vijurkas. Merginos paprašėme, kad praneštų, vos atsilaisvins staliukas lauke – bus ir vietos daugiau, ir šviesiau.

Gavus meniu jį vartėme ilgai - viskas neįprasta ir įdomu, padavėja nepriėjo tol, kol nepadėjome valgiaraščio į šalį. Užkandžių skiltyje – Artimieji Rytai ir jų virtuvės perliukai – falafeliai, humusas, keptų baklažanų piure (baba ganoush), lietuviškam skoniui artimas mėsyčių ir sūrių rinkinys. Prie pagrindinių patiekalų puikuojasi keli mėsiški patiekalai ir visi patiekiami su pasirinktomis bulvytėmis. Didžiausias pasirinkimas – lavašo suktinukų su įvairiais įdarais, vadinamų tiesiog sumuštiniais. Norintiems greitai užkąsti – palanku rinktis būtent juos.

Padavėjai leidus persikėlėme į lauką, kur besižvalgydami į nemažėjančią eilę prie Talutti ir Grill London, mėgavomės liepos oru. Praėjus vos 10 minučių nuo atėjimo į restoraną, sulaukėme pirmojo patiekalo – labne sumuštinio. Jis įdarytas tirštu jogurtu, agurkais, pomidorais ir alyvuogėmis, šviežias ir kvepiantis vasara. Neprastas suktinukas. Atkreipėme dėmesį, kad daržovės supjaustytos stambiai, tai sukelia sunkumų kandant sumuštinį. Be to, lavašas buvo sausas ir sprangus. Padėtį galėjo pataisyti laikas – lavašui ilgiau „pagulėjus” kartu su įdaru, šis būtų bent šiek tiek suminkštinęs lavašą, jį būtų buvę patogiau (ir skaniau!) valgyti.

Įpusėjus valgyti suktinuką, buvo atnešta pievagrybių ir salierų sriuba bei baba ganoush užtepėlė. Galbūt šie patiekalai galėjo būti patiekti pirmiau, kad lavašo suktinukas spėtų suminkštėti? Sriuboje maudėsi aliejuje gruzdinto lavašo traškučiai, suteikę sriubai traškumo ir sotumo. Ji buvo tiršta, tarsi kremas, jautėsi ryškus grybų aromatas ir skonis. Rinkčiausi šią sriubą ir kitą kartą. Baklažanų užtepėlė tąsi (tarsi su lydytu sūreliu), aitri, gausi rytietiškų prieskonių, ypač kumino, saldumo suteikė granatų sėklos su minštimu. Man, mėgstančiam aštresnius skonius ši užtepėlė paliko teigiamą įspūdį. Visgi, ji patiks tikrai ne visiems, ypač nemėgstantiems aštresnio maisto. Kitą kartą mielai išbandyčiau kitą užtepėlę.

Pagrindiam patiekalui pasirinkome kafta jautienos lėkštę. Lėkštėje - skonių ir tekstūrų įvairovė. Mėsa buvo aromatinga, gausiai išmarinuota, tačiau kietesnė nei tikėjausi ir jos mažiau, nei pavaizduota meniu esančiame paveikslėlyje, nors pilnai užtenka pasisotinti vienam asmeniui. Bulvyčių skiltelės gražiai apgruzdusios, tačiau priminė tas, kurias perku „Lidl". Humusas, patiektas šalia nebuvo išraiškingo skonio ir atsvėrė prieskoniuotąją jautieną.

Po tokių gausių vaišių deserto nė nesinorėjo, o ir jų pasirinkimas ne itin gausus. Restoraną palikome pasisotinę kokybišku maistu. Neabejotinai valandėlei nusikėlėme į rytus, savo lietuviškam skoniui gal net truputį per toli. Labiausiai šią vietą rekomenduočiau vegetarams, veganams ir lavašą nepaprastai mėgstantiems žmonėms.

Sąskaita: Labne suktinukas – 3.5€, dienos sriuba su pievagrybiais ir salierais – 3€, baba ganoush – 5.95€, kafta jautienos lėkštė – 9.7€. Viso: 22.15€

Aptarnavimas: Mus aptarnavusi mergina buvo mandagi, maloni ir dėmesinga. Atsakė į visus klausimus apie meniu, išgirdo prašymus. Pastebėjau, kad laisvai ir paslaugiai bendrauja su visais klientais, dirba sparčiai. Dėmesio užteko, jo nebuvo per daug. Pats tas! 5/5

Interjeras: Libanietiški audiniai ant sienų ir ant stalų, fototapetai su šiltų kraštų vaizdais, augalai, pilka ir raudona spalvos, plastmasiniai indai, ne itin švarus nykštukų kambariukas – visa tai ir ne tik pamatysite „Leyloje". 3/5

Meniu: Patiekalams naudojami šviežūs ingredientai, gausu rytietiškų prieskonių, aitrių ar net aštrių skonių, prie kiekvieno patiekalo nepgailėta kietojo lavašo. „Leylos" meniu tikrai patiks rytietiškos virtuvės gerbėjams ar norintiems bent skonių kelione pabuvoti Libane. Lietuviškam gomuriui ne visi patiekalai gali patikti, bet tai jau „skonio reikalas“ 3,5/5

Bendras įvertinimas: 4/5 

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną