Per mitybą – į ilgą gyvenimą. Ką valgo ilgaamžiai?

Per mitybą – į ilgą gyvenimą. Ką valgo ilgaamžiai?

Kad tinkama mityba lemia gerą sveikatą, turbūt niekas neabejoja. Ar dieta gali būti ir ilgaamžiškumo paslaptis? Juk pasirinkę mums naudingą, subalansuotą mitybą, būsime sveikesni, vadinasi, ir gyvensime, ilgiau, tiesa? O gal šimtamečiai senoliai žino kokių nors stebuklingų produktų, patiekalų ar maisto komponentų, kurie padeda jiems išlaikyti stebėtinai gerą formą iki žilos senatvės? Šis klausimas sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pirmiausia žvilgtelėkime į sąrašą šalių, kurios itin ilga žmonių gyvenimo trukmė. Daug tokių šalių - Pietų Europoje (Ispanija, Monakas, Italija, Kipras) arba atvirkščiai, žemyno šiaurėje - Islandija, Norvegija, ilgaamžių daug tolimojoje Azijoje - Japonijoje, Singapūre, Hong Konge, taip pat - Australijoje ir Kanadoje. Nereikia nė sakyti, kad visų šių šalių virtuvės labai skiriasi. Ilgai kone pačia sveikiausia laikyta Viduržemio jūros dieta - daug šviežių daržovių, alyvuogių aliejaus, jūros gėrybių, beje, tai, kad šiose šalyse išgeriama nemažai vyno, mokslininkų neglumino - tebūnie, tai - alkoholis, užtat vartojamas saikingai, valgio metu, o vyne sveikatai naudingų gausu antioksidantų.

Tačiau kaip gi paaiškinti, kad į ilgaamžių sąrašus patenka ir šveicarai, kanadiečiai, skandinavai, kurių kraštuose nei alyvuogės auga, nei pomidorai saulėje noksta, vartojama gerokai daugiau gyvulinės kilmės riebalų, ir apskritai, tarkime, tradicinio norvegiško restorano meniu kardinaliai skirsis nuo graikiško? Iš dalies šių šalių gyventojų ilgaamžiškumą galima paaiškinti gera sveikatos apsaugos sistema, ligų prevencija, apskritai aukšta gyvenimo kokybe. Na, o jei kalbėtume apie maistą, kaip alternatyva Viduržemio jūros šalių dietai vis dažniau minima vadinamoji Šiaurės dieta - vietoje alyvuogių ar figų antioksidantų galima gauti iš šiaurietiškų miško gėrybių - mėlynių ir kitų uogų, vietoje citrinų vitamino C suteiks spanguolės ar svarainiai, gerųjų riebalų galima gauti ne iš alyvuogių aliejaus, o iš riebios žuvies, ir pan. Dėl savo maistingumo giriami tokie mums puikiai pažįstami produktai, kaip šakninės daržovės, rupi ruginė duona ar avižiniai dribsniai - įprasti ingredientai šiaurietiškos virtuvės patiekaluose.

Jei panašu, kad rasti bendrą vardiklį tarp Šiaurės ir Pietų Europos dietų sunkoka, žvilgtelėjus į Azijos ilgaamžius, darosi dar painiau... Nei japonai, nei ilgaamžiai kinai tradiciškai nevartoja nei išgirtojo alyvuogių aliejaus, nei ruginės duonos, nei jogurto ar kefyro (fermentuoti pieno gaminiai taip pat dažnai minimi tarp sveikatai labai palankių produktų), salotos čia irgi ne itin mėgiamos, nors mums dietologai siūlo kasdien suvartoti bent 5 porcijas šviežių daržovių. Užtat jų racione gausu fermentuotų produktų - štai japonai mėgsta miso, tofu, seitaną ir kitus iš sojos pupelių gaminamus fermentuotus produktus, kuriuose gausu mūsų sveikatai labai palankių gerųjų bakterijų - kol jų poveikį žmogaus organizmui mokslininkai tebetyrinėja, japonai pietums ir toliau valgo miso sriubą, kaip jiems įprasta nuo senų senovės...  Žinoma, reikia prisiminti ir žaliąją arbatą, visame pasaulyje laikomą tikru sveikatos eliksyru, arba fermentuotą arbatos gėrimą kombučą, kuris populiarėja ir Vakaruose.

Ką valgo ilgaamžiai kituose žemynuose? Lotynų Amerikoje ilgai gyvena Kosta Rikos ir Čilės gyventojai  - Kosta Rikoje maistui vartojama daug tropinių vaisių, ryžių ir pupų, žuvies ir... geriama kavos. Čilės virtuvė kiek panaši į europietišką, centrinėje šalies dalyje klimatas panašus į Viduržemio jūros regiono, taigi panašus ir maistas, nors esama keleto mums egzotiškų patiekalų - fermentuotų jūros gėrybių kokteilis ceviche ar iš avokadų gaminamas ''majonezas''...

Taigi, rasti vieną, sveikiausią dietą ar vieną ar kelis stebuklingus produktus, lemiančius sveikatą ir ilgą gyvenimą, būtų sunku. Galbūt verčiau patyrinėti, ko ilgaamžiai nevalgo? Beveik visose minėtuose kraštuose tradiciškai vartojama nedaug mėsos, nors nei vienos šalies virtuvė nėra išimtinai vegetariška. Pietų Europoje vertinamas namuose ruoštas maistas, valgoma lėtai, su pasimėgavimu, valgant daug bendraujama, Tolimuosiuose Rytuose porcijos paprastai būna nedidelės, vengiama persivalgyti, o australai, kanadiečiai, šveicarai bei nemažai Šiaurės europiečių ne tik stengiasi maitintis sveikai, bet ir daug dėmesio skiria fiziniam aktyvumui. Ko gero, tai ir bus ilgaamžių paslaptis - subalansuota gyvensena, kūno kultūra, ligų prevencija ir, žinoma, emocinė bei psichologinė sveikata - net skaniausias patiekalas nedžiugins, jei valgysime pikti, suirzę ar apimti streso. Išvada? Dažniau gaminime namuose, prie stalo sėskime su šypsena, neskubėkime pasisotinti, nepamirškime saiko ir… mėgaukimės!

Gabija Lebednykaitė @meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną