Lėkštės iš lapų

Lėkštės iš lapų

„Ekologiškas stalas – popierinis stalas,“ – teigia gamtos entuziastai. Gal ir patogu: po vakarienės nurenki popierines lėkštes ir – į konteinerį. Perdirbti. Bet ką daryti apsilankius svečiams, kuriems nepatinka jaustis it iškyloje prie ežero? Elegantiškas ir ekologiškas sprendimas Indijoje žinomas jau ne vieną šimtmetį – iš medžių lapų sulipdytos lėkštės.

Egzotiška, nes rytietiška. Madinga, nes rankų darbo. Ekologiška, nes suyra savaime. Lėkščių gamyba iš pupūno (bauhinia) ir didžiosios šorėjos (shorea robusta) lapų Rytų Indijos kaimeliuose yra tapusi tradiciniu amatu. Orisos provincijoje auga daugiausiai šių medžių su dideliais lapais ir orchidėjas primenančiais žiedais. Medžius apskabo ir prie atlyginimo šiek tiek rupijų prisiduria tiek pavieniai asmenys, tiek organizuotos grupės, tiek gentys.

Daugiausia darbo tenka moterims: jos eina į mišką skinti lapų, vėliau sėdėdamos kiemuose lipdo juos draugėn, suteikdamos lėkštei formą. Tada tuos sulipintus skritulius duoda vyrams, kurie paprasčiausiai apsiuva juos siuvimo mašinomis. Dar porą dienų pagulėję saulėje lėkštės jau yra tinkamos naudoti. Ant jūsų stalų jos patenka per ORUPA ir SASHA (Orisos ir visos Indijos amatininkų asociacijos).

Lėkštės skersmuo – trisdešimt vienas centimetras, į jas tinka dėti tiek šaltą, tiek karštą riebų maistą, o pabodus galima mesti tiesiai į komposto krūvą. Suirs ir patręš ateities lėkščių kartas. Botanikos mėgėjams. Ekologijos entuziastams. Snobams.

Dvidešimt lėkščių – 4.99£

Leidinio „Ozonas“ informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną