Kovoje dėl žuvų išteklių išsaugojimo – dar viena pergalė

Kovoje dėl žuvų išteklių išsaugojimo – dar viena pergalė
Lietuvos gamtos fondas džiaugiasi, kad Lietuvos europarlamentarai pasinaudojo galimybe iš esmės reformuoti Europos žuvininkystę ir beveik vienbalsiai balsavo už tai, jog pernelyg intensyvus žuvų išteklių naudojimas būtų nutrauktas. Iš 12 Lietuvos atstovų Europos Parlamente prieš esminį žuvininkystės pertvarkymą balsavo tik 2. Bendrai Europos Parlamente siūlomą BŽP Pagrindinio reglamento projektą balsavimu parėmė 502 įvairių šalių europarlamentarai, prieš pasisakė 137.

„Tai yra lūžio taškas ES žuvininkystėje, po kurio žuvininkystės valdymas nebebus pagrįstas vien politinėmis derybomis tarp ES šalių ministrų, tačiau bus atsižvelgta į mokslininkų rekomendacijas. Taip bus užtikrintas ne tik gyvybingas, bet ir ekonomiškai efektyvus žuvininkystės sektorius Europoje“, – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.
Europos žuvų ištekliai yra kritinėje situacijoje dėl pernelyg intensyvios žvejybos – pereikvojama apie du trečdaliai žuvų išteklių. Nesiimant ryžtingų pokyčių rizikuojama, kad išeikvosime žuvų išteklius dar iki šio amžiaus vidurio. Tarptautinis aplinkosauginių organizacijų aljansas „OCEAN2012”, kurio narys yra ir Lietuvos gamtos fondas, yra išsakęs aiškią poziciją dėl pokyčių Europos žuvininkystės sektoriuje, kurie yra būtini, siekiant užtikrinti žuvų išteklių apsaugą, racionalų naudojimą bei gerą jūrinės aplinkos būklę.

Vienas kertinių siekių – kad Europos žuvininkystė būtų pagrįsta didžiausio tausios žvejybos laimikio (angl. – maximum sustainable yield – MSY) principu. Jei žvejyba Europos vandenyse būtų planuojama remiantis šiuo principu ir pagal jį būtų skirstomos žvejybos kvotos, žuvų ištekliai išliktų stabilūs ir gebėtų lengvai atsikurti. Dabar jie tiesiog išeikvojami.

Labai daug išteklių iššvaistoma ir dėl vadinamosios priegaudos – žuvų, kurias žvejai pagauna netyčia, –išmetimo atgal į vandenis. Žvejai nevertina šių žuvų dėl įvairių priežasčių: mažos vertės rinkoje, netinkamos rūšies ir dydžio ar tiesiog dėl to, kad jos tradiciškai nenaudojamos maistui. Dėl žvejybos metu patirtų traumų šios žuvys dažniausiai neišgyvena net jei grįžta į vandenį. Siūloma uždrausti žvejams netinkamas žuvis išmesti atgal į jūrą ir įpareigoti parvežti jas į krantą, kur iš jų būtų gaminami pašarai gyvūnams. Daugiausia išteklių tokiu būdu iššvaistoma žvejojant Šiaurės vakarų ir Šiaurės rytų Atlante.

Kad žuvys galėtų ramiai išneršti, mailius užaugti ir sulaukti brandos, išteklių išsaugojimui svarbiausiose vietose siūloma steigti žuvų išteklių atsikūrimo teritorijas (žuvų draustinius).
Pavyzdžiui, Baltijos jūroje tokios teritorijos galėtų būti steigiamos strimėlių nerštavietėse, Greifsvaldo įlankoje prie Riugeno salos, Rygos įlankoje, Stokholmo salyne, Lietuvoje pakrantėje ties Palanga ir Nemirseta ar svarbiose menkių nerštavietėse Gdansko įduboje ir Gotlando įdubos pietinėje dalyje.

Europos Parlamento narių parama – akivaizdi, tačiau ne galutinė pergalė kovoje už Europos žuvų išteklių išsaugojimą. Kad dar šiemet būtų patvirtinta iš esmės pertvarkyta ir žuvų išteklių apsaugą užtikrinanti Europos Sąjungos Bendroji žuvininkystės politika, reikalingas Europos Komisijos „palaiminimas“ ir Europos Sąjungos Tarybos pritarimas, todėl laukia ilgos derybos su 27 valstybių narių vyriausybėmis. Lietuvos gamtos fondas tikisi, kad siekį stabdyti pernelyg intensyvų žuvų išteklių naudojimą ES Tarybos balsavimo metu parems ir už žuvininkystę Lietuvoje atsakingos Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovas.

Daugiau informacijos:
Robertas Staponkus
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas
Tel. 8 5 2310700; mob. 8 655 56093
El. p. robertas.s@glis.lt
http://www.glis.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną