Kodėl kriaušės genda greičiau nei obuoliai?

Jau greitai turguose ir parduotuvėse galėsime nusipirkti šio sezono lietuviškų obuolių ir kriaušių. Vieni šiuos vaisius valgo ir mėgaujasi jų skoniu, o štai mokslininkai iš Belgijos katalikų universiteto, esančio Leuven vietovėje, nusprendė išsiaiškinti, kodėl kriaušės genda greičiau nei obuoliai.

Šiam tikslui buvo pasitelktas galingiausias pasaulyje sinchotroninio spinduliavimo šaltinis ESRF (European Synchrotron Radiation Facility), kuris yra Prancūzijos Grenoble mieste. Viskas tam, kad būtų galima pavaizduoti obuolių bei kriaušių minkštimų mažas poras ir kanalus. Sinchotroninio spinduliavimo prietaisu galima peršviesti daugumą medžiagų ir išgauti atvaizdus, kurių skiriamoji geba siekia tūkstantąsias milimetro dalis.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad oras sunkiau patenka į kriaušių minkštimą dėl siauresnių kanalų, todėl į kriaušės ląsteles patenka mažiau deguonies ir jos tiesiog sunyksta. Dėl šios priežasties kriaušėse atsiranda rudos spalvos židiniai. Obuolių minkštimo tarpai, per kuriuos patenka oras, yra platesni, todėl patenka daugiau deguonies. Kad obuoliuose yra daugiau deguonies nei kriaušėse, labai lengva patikrinti: obuoliai plaukioja vandens paviršiuje, o kriaušės grimzta į dugną.

Šio tyrimo rezultatai – gana svarbus atradimas sodininkystės bei vaisių saugojimo sričiai. Jie leis sukurti tobulesnius modelius, naudojamus optimalioms saugojimo sąlygoms nustatyti, pavyzdžiui, rekomenduojamam deguonies kiekiui patalpoje nustatyti.

Šiek tiek apie maistinę obuolių ir kriaušių vertę. Pasaulyje yra apie 10 tūkstančių obuolių rūšių, o jų gimtinė – Kinija. Šis vaisius pirmasis atsiranda kūdikio dietoje. 100 gramų šviežių desertinių obuolių yra:

· nuo 30 iki 50 kalorijų;
· 0,2 g baltymų;
· 9,2 g angliavandenių;
· 1,5 g celiuliozės;
· 92 mg kalio;
· 6 mg fosforo;
· 4 mg magnio;
· 3 mg kalcio;
· 2 mg natrio;
· 23 mikrogramai vitamino A;
· 0,03 mg vitamino B1;
· 0,2 mg vitamino B2;
· 0,1 mg vitamino B3;
· 0,02 mg vitamino B6;
· 2 mg vitamino C (rūgštesniuose obuoliuose – iki 15 miligramų);
· 0,2 mg vitamino E.

Pasaulyje egzistuoja apie 5 tūkstančiai kriaušių rūšių. Kriaušių gimtinė – Eurazija. Nors šis vaisius žinomas nuo seno, naujos rūšys buvo išvestos tik XVII-XVIII amžiuje Belgijoje ir Prancūzijoje. Nepaisant vyraujančios nuomonės, šis vaisius lengvai virškinamas: jį reikėtų į savo maisto racioną įtraukti žmonėms, besilaikantiems dietų. Tie, kurių skrandis jautrus, irgi gali valgyti šį vaisių, tačiau reikia prisiminti, kad kiekvieną kąsnį vertėtų kruopščiai sukramtyti. 100 gramų kriaušių yra:

· vitaminų A, C (5 mg), E (0,43 mg), kurie yra antioksidantai, mažina laisvųjų radikalų kiekį (jie atsiranda nuo rūkymo, streso, saulės spindulių poveikio, taip pat nuo užterštumo), kurie naikina ląsteles;
· 125 mg kalio;
· 0,1 mg vitamino B6;
· 90 mikrogramų vario;
· 0,25 mg geležies;
· 7 mg magnio;
· natrio, kalcio, fluoro, fosforo, cinko, jodo, vitamino B2.

Dietologai pataria kasdien valgyti vaisių, nes iš jų gautos medžiagos neleidžia vystytis kai kurioms ligoms, papildo maisto racioną, suteikia organizmui reikiamą vitaminų kiekį. Taigi pirmyn į sodą!

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: onet.pl; darynatury.com;
Nuotraukos: interneto archyvo
Meniu.lt informacija