Geriausieji šalies šefai atskleidė, be ko neįsivaizduoja savo patiekalų

Geriausieji šalies šefai atskleidė, be ko neįsivaizduoja savo patiekalų

Restoranų vadovai ir visa Lietuvos maisto industrija kasmet laukia renginio, kurio metu paskelbiama, kurie restoranai pateko į vis didesnio dėmesio sulaukiančio reitingo „30 geriausių restoranų“ trejetuką. Ir nors šių metų reitingo rezultatai skyrėsi nuo ankstesnių metų, jame netrūko ir naujokų.

Lyderis – „Džiaugsmas“

Pirmąją vietą pagal visus kriterijus 2018-ųjų reitinge užėmė šefo Martyno Praškevičiaus restoranas „Džiaugsmas“. Vos tik duris atvėręs restoranas kaipmat užsitarnavo gerą vardą dėl savo jaukios aplinkos, skanaus maisto bei malonaus aptarnavimo.

Tiesa, tai – jau antrasis M. Praškevičiaus pergalingas pasirodymas. Jis 2016-aisiais su restoranu „Stebuklai“ taip pat puikavosi ant pirmojo nugalėtojų pakylos laiptelio.

„Tiesą sakant... Šios pirmosios vietos labai nenorėjau. Vėl visi tave iš naujo pradeda vertinti, atsiranda kiti iššūkiai, reikia stengtis iš paskutiniųjų, bet smagu... Aš labai džiaugiuosi tuo. Mes su komanda atsiduodame 100 procentų, daug dirbame, o apie pirmąją vietą niekada ir negalvojome. Darome tai, ką sugebame geriausiai“, - sakė M. Praškevičius.

Meilė kulinarijai atsirado vaikystėje

Jau ne pirmus metus kulinarijos pasaulyje gyvenantis Martynas tikino, kad jo kelias prasidėjo dar vaikystėje – tėvams dirbant, jis maistą gaminosi pats, o namų virtuvėje ir užgimė meilė kulinarijai.

„Eksperimentuoti nebijau, tad gaminau viską. Nuo kotletų iki makaronų. Man labai patiko pats procesas. Užeidavo kiemo draugai, visi valgydavome, jie girdavo mano maistą, sakydavo, kad skanu. Tai nutiko tiesiog savaime ir natūraliai“, - šyptelėjo šefas.

Ir nors M. Praškevičius teigė, kad jo mama nenorėjo, kad sūnus pasuktų į virtuvės pasaulį, likimas pasisuko taip, kaip jis ir svajojo – baigęs mokslus Martynas pradėjo dirbti virėju.

Iššūkių netrūksta

Šiandien, kuomet M. Praškevičiaus restoranas jau antrąjį kartą laimėjo geriausiojo vardą, jis tvirtino, kad tai taip pat ir alinantis darbas, kuriame netrūksta iššūkių. „Seniau buvau karštakošis, reaguodavau kitaip“, - juokėsi jis. „Iššūkių būna tikrai daug, nutinka kažkas, bet dabar jau mažiau į juos reaguoju. Gali ir įranga pavesti, tad tenka dirbti be jos. Tai yra daug kūrybos kiekvieną dieną reikalaujantis darbas“, - tvirtino M. Praškevičius.

Ir nors restorane „Džiaugsmas“ galima paragauti išties gomurį lepinančių ir dar neragautų patiekalų, pats Martynas sakė, kad nėra išrankus. „Mėgstu absoliučiai viską. Būna, kad noriu ko nors sezoniško. Kai yra grybai, noriu jų, kai yra bulvių – jų, agurkai, pomidorai... Negaliu jų atsivalgyti!“, - juokėsi šefas.

Tiesa, bet koks šefo M. Praškevičiaus patiekalas negali būti be druskos – ji, pasak jo, yra būtina. „Būna, kad net persistengiu... Tačiau be jos negalima!“, - teigė jis.

Sėkmės receptas, pasak Martyną, paprastas. „Man patinka, kai komanda yra užsivedusi. Visi stengiasi iš paskutiniųjų. Būna, kad klystame, bet mokomės iš klaidų, stengiamės. Nuostabus jausmas. Tiek aptarnaujantis personalas, tiek virėjai. Neapsakomas malonumas būti viso to dalimi. Tai lyg mano šeima, mano komanda. Visi žino, kodėl jie čia, ką reikia padaryti“, - negailėjo gražių žodžių šefas.

Antrasis – klaipėdiečio Vytauto Samavičiaus „Monai“

Vos per žingsnį nuo pirmojo pakylos laiptelio liko Vytauto Samavičiaus vadovaujamas restoranas „Monai“.

Kulinarija susidomėjo vaikystėje

Kulinarija dar ankstyvoje vaikystėje susidomėjęs Vytautas atskleidė, kas jį suviliojo: „Mano tėvai dirbo poilsio namuose, gyvenome virš valgyklos. Kiekvieną dieną matydavau, kaip darbuojasi žmonės virtuvėje, kaip atveža produktus... Tai mane be proto sužavėjo ir patraukė. Vėliau leisdavo ir man ką nors pabandyti, nuvalyti daržoves, o tai man labai patiko“, - juokėsi jis.

Tėvams nepriekaištavus dėl sūnaus kulinarinio kelio, šis pasuko į dar neištyrinėtą kvapų ir skonių pasaulį.

Įtampa – kiekviename žingsnyje

„Tai yra daug nervų reikalaujantis darbas. Įtampa kiekviename žingsnyje“, - sakė jis. „Turime padaryti idealiai, kadangi stengiamės dėl mūsų svečių, tačiau streso tikrai netrūksta. Jaučiama įtampa, būna, kad neveikia technika, trūksta motyvuotų darbuotojų, kurie norėtų dirbti ir mylėtų šį darbą“, - teigė V. Samavičius.

Savo valgių taip pat be druskos neįsivaizduojantis V. Samavičius teigė, kad svarbiausia jam – balansas patiekale – jame turi netrūkti ir druskos, tačiau ji neturėtų užgožti kitų ingredientų.

Komplimentai žmonai

Tiesa, namų virtuvėje tarp puodų sukiojasi ne tik jis, bet ir jo žmona. „Pas mus yra taip – kas pirmas grįžo, tas ir gamina! Anksčiau, žinoma, daviau jai patarimų, tačiau dabar viskas pavyksta puikiai, labai gerai jaučia bei viską supranta“, - žmoną gyrė jis.

Antroji vieta – geras įvertinimas restoranui „Monai“, tačiau pats šefas šios vietos nė kiek nesureikšmina. „Darome tai, kas mums patinka, negalvojame apie vietas. Malonus įvertinimas, bet tai nėra dalykas, dėl ko reikėtų plėšytis. Norime, kad svečias ateitų ir sugrįžtų. Tai yra didžiausias įvertinimas ir komplimentas“, - šyptelėjo V. Samavičius.

Vytautas taip pat sakė, kad jo darbe svarbiausia – vieninga komanda. „Tai tas pats, kaip ir krepšinio komanda. Šefas yra vyriausiasis treneris, o virtuvėje – penki žaidėjai“, - teigė V. Samavičius.  

Bronza – „Sweet Root“

Garbingą trečiąją vietą geriausių restoranų reitinge užėmė Justino Misiaus vadovaujamas restoranas „Sweet Root“.

Virtuvei diriguojantis J. Misius tvirtino, kad kelias į kulinariją buvo vingiuotas. „Dar dešimtoje mokyklos klasėje turėjome nuspręsti, kokius dalykus norėsime pasirinkti. Žinojau labai seniai, kad būsiu humanitaras, tad pasirinkau šią kryptį. Vos tik baigus mokyklą nutiko taip, kad mano gyvenimo profesija tapo kulinarija. Viskas nutiko savaime. Manau, kad tai yra kelias, formuojantis mano asmenybę. Tai yra dalykas, kuriuo užsiimu ir kuriuo esu nuolatos užimtas“, - sakė jis.

Justinas taip pat pridūrė, jog jam labai patinka diskutuoti apie kulinariją: „Galiu kalbėti arba ginčytis iki nukritimo!“, - juokėsi jis.

Reikalauja daug pastangų

Ir nors daugeliui virtuvės darbas atrodo labai paprastas ir nereikalaujantis ypatingų pastangų, Justinas tvirtino, kad taip tikrai nėra. „Tai yra nuolatinis komandos ir savęs tobulėjimo skatinimas, reagavimas laiku į sezoninius produktų pasikeitimus, standarto kokybės palaikymas“, - teigė J. Misius.

Savo patiekalų taip pat be druskos neįsivaizduojantis Justinas pridūrė, kad namuose gamina itin retai. „Viskas priklauso nuo laisvo laiko“, - sakė jis.

Ypatingus patiekalus gaminantys kulinarai, panašu, jog savo mitybai didelių poreikių neturi. „Man nesvarbu, ką valgyti, svarbiausia, kad tai būtų pagaminta iš kokybiško produkto. Savo mitybai neskiriu daug dėmesio“, - juokėsi šefas.

Geriausiųjų restoranų reitinge laimėta bronza – geras įvertinimas 4-ąjį gimtadienį šventusiam restoranui. „Mes kasmet judame iš lėto į priekį. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių žino „Sweet Root“ restoraną. Restoranai yra atidaromi svečiams, tad pastovus jų srautas įrodo, kad esi teisingame kelyje“, - šyptelėjo J. Misius.

***

Ant geriausiųjų restoranų trisdešimtuko nugalėtojų pakylos šiemet išsirikiavo trys modernūs, unikalūs ir dėl svečių norų bei poreikių besistengiantys restoranai – „Džiaugsmas“, „Monai“ ir „Sweet Root“. Pasak restoranų šefų, bet koks įvertinimas yra malonus, tačiau jų darbo tikslas – ne reitingai, o laimingi svečiai.

Elena Jančiukaitė  @Meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną