Kuo ypatingas česnako ar citrinos poveikis organizmui? Ar paprastas jogurtas turi tokių pačių savybių kaip jogurtas su gerosiomis bakterijomis? Dažnam kyla tokių klausimų. Seniai žinoma, kad kiekvienas maisto produktas turi naudingųjų savybių mūsų organizmui, tačiau kas tai yra funkcinis maistas, suvokia dar ne kiekvienas.
Funkcinio maisto sąvoka pirmiausia atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip vadinami maisto produktai, ar maisto produktai su tam tikrais maisto komponentas, kurie be tradicinių maistinių medžiagų, esančių jų sudėtyje, duoda papildomą naudą sveikatai. Pavyzdžiui, žinoma, kad sojos pupelėse esantys izoflavanoidai teigiamai veikia cholesterolio kiekį kraujyje, todėl sojos produktus patariama vartoti, norint išvengti širdies ligų, menopauzės simptomų. Taigi soja bei maisto produktai, praturtinti sojos izoflavanoidas, gali būti priskiriami funkciniam maistui.
Funkcinis maistas gali būti originaliai funkcinis (pavyzdžiui, žuvis yra turtinga polinesočiosiomis omega rūgštimis ir yra funkcinis maistas, stiprinantis organizmą ir pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis) ir padarytas funkciniu (pavyzdžiui, pieno produktai su probiotinėmis bakterijomis prisideda prie organizmo atsparumo stiprinimo).
Funkcinis maistas – nauja maisto rūšis?
Kalbant apie mitybą, maitinimąsi atrodo nebeįmanoma nieko naujo išgalvoti: valgome, virškiname, storėjame arba ne ir t.t. Tačiau kad ir kaip bebūtų keista, ši tema maždaug kartą per penkerius metus pasipildo naujomis „sensacijomis“. Pavyzdžiui, prieš dvidešimtmetį kiaušiniai buvo vadinami vienais pagrindinių kaltininkų, didinančių cholesterolio kiekį kraujyje. Dabar žinoma, kad daug svarbiau nevalgyti daug labai kaloringo, riebaus maisto, negu keletą kiaušinių per savaitę. Pastarąjį dešimtmetį atsirado nauja sąvoka, išskirianti kai kuriuos maisto produktus į atskirą grupę, tai – funkcinis maistas.
Šiandieninis funkcinio maisto apibūdinimas – potencialiai sveikatinantys maisto produktai ar maisto komponentai, kurie gali duoti naudą sveikatai be tradicinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių), esančių jų sudėtyje.
Pastaraisiais metais maisto pramonė aktyviai įsijungė į sveikatinančio maisto gamybos procesą. Ji pradėjo gaminti sveiką biologiškai veikliomis medžiagomis papildytą maistą, darantį teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, pieno produktai su probiotikais, naudingosiomis žarnyno bakterijomis ir maisto skaidulomis teigiamai veikia virškinimą, skatina natūralių organizmo bakterijų veiklą. Duonos gaminiai praturtinami sėlenomis, sėklomis - taip didinamas skaidulų kiekis jose. Maistinės skaidulos yra žarnyno bakterijų maistas, be to jos padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus, lengvina virškinimą.
Plačiau apie jogurtus ir jų poveikį
Jogurtai – rauginto pieno produktas, kuris susidaro bakterijoms fermentuojant pieną. Rauginto pieno produktai įvairių tautų mityboje buvo žinomi seniai. Tačiau daugiau dėmesio šis maistas susilaukė po to, kai 1908 m Nobelio premiją medicinos srityje už darbus imuniteto srityje gavo Ilja Mečnikovas. Jis tyrė Lakto bakterijų, esančių jogurte, įtaką bulgarų sveikatai, ir pastebėjo, jog žmonės, dažnai valgantys jogurtą, gyvena ilgiau ir yra atsparesni infekcijoms. Šiandien mūsų rinkoje pristatoma gausybė jogurtų papildytų mineralais, „gerosiomis“ bakterijomis probiotikais, cholesterolį mažinančiais augaliniais steroliais ir pan.
Nemažai kalbų pastaruoju metu sukelia probiotikai. Kas jie? Kuo naudingi mūsų organizmams? Probiotikai - tai gyvosios gerosios bakterijos (laktobakterijos, bifidobakterijos), kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Kiekviena iš probiotinių bakterijų turi unikalių savybių ir savitą poveikį, dėl kurių jos visos yra skirtingos. Jos ypač naudingos tada, kai gerųjų bakterijų žmogaus žarnyne mažėja dėl netinkamos mitybos, patiriant stresą ar vartojant antibiotikus.
Sveikstantiems ir antibiotikais gydytiems ligoniams gydytojai neretai skiria probiotikų kapsulėmis, tačiau bet kurios maistinės medžiagos visuomet geriau įsisavinamos, gaunant jas tiesiogiai iš maisto produktų, pavyzdžiui, jogurtų ir jogurto gėrimų, kurie gaminami naudojant natūralias naudingąsias bakterijas. Tiesa, ne visuose jogurtuose rasite gyvų naudingųjų bakterijų, todėl renkantis atkreipkite dėmesį, ar ant pakuotės nurodytas jų kiekis, ir ar jų veikimas įrodytas moksliškai. Pavyzdžiui, jogurto gėrimo Actimel viename buteliuke be visiems jogurtams įprastų bakterijų yra 10 mlrd. unikalių bakterijų Lactobacillus Casei. Valgant tokį maistą, naudingosios bakterijos nukeliauja į žarnyną ir padeda natūralioms žmogaus bakterijoms susidoroti su neigiamais išorės veiksniais.
Pabaigai...
Taigi funkcinis maistas - tai ne nauja maisto rūšis, o tiesiog sąvoka, apibūdinanti maisto produktus ir leidžianti mums pasirinkti tuos, kurie pasižymi vienokiom ar kitokiom sveikatai naudingomis savybėmis. Tačiau maisto poveikis sveikatai – profilaktinis. Uždegiminio proceso nesustabdysime valgydami priešuždegiminiu poveikiu pasižymintį maistą, pavyzdžiui, avižas.
Maisto produktai, pasižymintys funkcinio maisto savybėmis:
Probiotikai - palaiko sveiką žarnyno mikroflorą bei gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą, skatina vitaminų ir aminorūgščių pasisavinimą;
Obuoliai, miežiai, gervuogės, girtuoklės, morkos, baklažanai, avižos, česnakas, imbieras, ženšenis, grybai, svogūnai - Kraujo riebalus (lipidus) mažinantis poveikis;
citrina, obuoliai, spanguolės, česnakas, burokas, agurkas, moliūgas, sojos pupelės, baltagūžiai kopūstai, Briuselio kopūstai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai, brokoliai, špinatai - turi medžiagų, dalyvaujančių vaistų bei kitų kenksmingų medžiagų nukenksminime;
ženšenis, saldymedžio šaknis, avižos, petražolės - priešuždegiminis veikimas;
Spanguolės, česnakas, svogūnas, žalioji arbata - priešmikrobinis veikimas
Anyžius, pankolis, sojos pupelės, baltagūžiai kopūstai - antiestrogeninis veikimas
Apelsinai, žalioji arbata, česnakas - prieš ląstelių dauginimąsi (antiporliferacinis) veikimas.
Gydytoja dietologė Edita Gavelienė
Nuotraukos: corbis.com
