Ekologiškas ekologiškų produktų spalvinimas

Ekologiškas ekologiškų produktų spalvinimas
Ar žinote, kad valgydamas žmogus jaučia maistą skonio, uoslės receptoriais ir... akimis.

Ekologiško maisto gamintojai į savo produktus negali dėti dirbtinių dažiklių, tačiau jie gali naudoti spalvų pigmentus iš natūralių šaltinių, tokių kaip burokai, sėklos ar gėlės. Rezultatas atrodo linksmas: burokėlių spalvos rasime leduose, morkų – saldainiuose. Norėdami konkuruoti su įprasta rinka, ekologiškų produktų rinkos specialistai makaronus, sausainius, dribsnius ir kitus maisto produktus paprastiems vartotojams stengiasi padaryti „kuo malonesnius akiai“.

Didėjanti rinka reikalauja rezultatų
Šiandien ekologiškos spalvos sudaro nedidelę spalvų gamą, tačiau vis didėjanti ekologiškų produktų populiarumo tendencija stipriai skatina naujų spalvinimo būdų ir medžiagų vystymąsi. Tam tikros sėklos ir gėlės yra auginamos specialiai, kad vėliau iš jų būtų galima išgauti spalvos pigmentą. Tokie augalai ne tik suteikia produktui spalvą, bet ir gydomųjų savybių – šviesiai spalvoti grūdai yra pakuojami kartu su ligas padedančiais įveikti antioksidantais, randamais ekologiškuose spalvos pigmentuose.

Didelė dalis ekologiško maisto rinkos gamintojų mano, kad maistą spalvinti reikia kuo mažiau, spalvos reikalingos vaikiško maisto rinkai ar greitai augančiai ekologiško maisto kategorijai, kuri spalvinama norint pritraukti išrankiuosius vartotojus.

Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamentas gamintojams leidžia naudoti natūralias maistines spalvas net jei jos nėra ekologiškai sertifikuotos tik tokiu atveju, jei konkrečios spalvos nėra išgautose paletėse. Tačiau jau toks produktas negali būti pažymėtas lipduku, nurodančiu, kad produktas 100 proc. ekologiškas.

Susidomėjimas auga
Kompanija „WhiteWave’s Horizon“, kurianti ekologiškas spalvas jogurtams ir sūriams, naudoja populiarius spalvos pigmentus, gaunamus iš prieskonių. Kompanija išbando daug ekologiškų pigmentų, tačiau kol kas nepasiekia norimo rezultato.

Susidomėjimas natūraliu maisto spalvinimu prasidėjo dar 1970 metais, kai „Maisto ir Vaistų administracija“ (Food and Drug administration) sustabdė populiarųjį „RED DYE NO 2.“ sintetinį maisto spalvinimą. Dirbtinės ar sintetinės spalvos dažniausiai yra kuriamos iš naftos pagrindu padarytų medžiagų ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų.

Maisto spalvinimo gamintojai teigia, kad jau yra pastebėję didesnį susidomėjimą natūraliomis spalvomis ir ekologiškomis spalvinimo priemonėmis, tačiau rinkos padidėjimą sunku nustatyti dėl to, kad gamintojai ne visada tai įvardija kaip spalvos pigmentų gamybą.

Dažai turi tapti ekologiški
Ekologiškų produktų rinka 2006-aisiais JAV išaugo iki 16 milijardų dolerių. Kalifornijoje įsikūrusioje kompanijoje „Nature’s Flavor“ pardavimai ženkliai padidėjo. Kompanija siūlo keletą ekologiškų spalvų ir šiuo metu aktyviai ieško ūkininkų, kurie augintų ekologiškus augalus tam, kad galėtų išplėsti produkcijos asortimentą.

Kaip pereinama prie ekologiškų spalvų? Tam, kad paskatintų ekologiškų spalvų naudojimą, JAV vadovaujamasi nuostata, kad pagaminta ekologiška spalva pakeičia nenatūralią. Jei kompanija, gaminanti ekologiškus produktus, naudoja neekologišką burokėlių spalvą, tai atsiradus ekologiškam burokėlių spalvos pigmentui, kompanija iškart privalo pereiti prie ekologiškos spalvos, nors ši ir yra brangesnė.

2008 metų pavasarį Nacionalinė ekologijos standartų taryba (NOSB) JAV turi patvirtinti tikslų sąrašą natūralių spalvų, kurios gali būti naudojamos ekologiškame maiste tol, kol atsiras šių spalvų organinės prigimties pigmento pasiūla.

Sunku pasiekti norimą rezultatą
Daugeliui kompanijų šis sprendimas gali būti puiki verslo galimybė: ekologiškos karamelės spalvos gamintojai teigia, kad gali pasiūlyti tokį šios spalvos pigmento kiekį, kiek tik gali prireikti. „D. D. Wiliamson“ spalvų gamintojas iš Luisvilio rudą ekologišką spalvą gamina iš cukranendrių ir ryžių sirupo. Gaivieji gėrimai, duona, sausainiai, sojos padažas, dribsniai ir net gyvūnų maistas yra produktai, kuriuose naudojama ruda spalva.

Burokus auginantys ūkininkai augina daug rūšių burokų ir nuolat ieško tokių, kurie turi daugiausiai tamsiai raudono pigmento. Šiuos burokus auginti ekologiškai nėra sunku, nes jie auginami per trumpąjį sezoną – tik 70 dienų. Toks trumpas laikas auginant daržoves nereikalauja chemikalų. Įprasti burokai turi reikiamo Betalino pigmento apie 250 g, o burokai, naudojami spalvai gaminti, šio pigmento turi apie 1250 g. Tokį buroką perpjovus pamatysime beveik juodas sultis, kurios puikiai tinka jogurtams, ledams, saldainiams, tačiau tokia intensyvi spalva negali išsilaikyti keptuose gaminiuose.

Stabilizuoti ekologišku būdu sukurtą spalvą yra labai didelis iššūkis. Pavyzdžiui, įdėdami mėlynių sulčių į bespalvį gazuotą gėrimą, gauname rausvą spalvą, o įdėjus į pieną ši spalva tampa melsva, o po keleto valandų pasidaro pilka...

Pagal „Dallas Morning News“ parengė Jolita Vitkauskaitė
„Ozono“ informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną