Badas ateina (I dalis)

Badas ateina (I dalis)

Šiandien (kaip niekad anksčiau) mūsų planeta gali išmaitinti ypač daug žmonių. Žemdirbystė klesti, todėl žmonijai... gresia katastrofos.

Agrarinė revoliucija, kuri prasidėjo prieš 10 tūkstančių metų, tapo viena civilizacijos varomųjų jėgų: pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu tapo žemdirbystė, į antrąjį planą pasitraukė žvejyba, medžioklė bei uogų rinkimas, nes sėslesnis gyvenimo būdas pririšo žmogų prie konkrečios vietos. Išaugintas maisto perteklius tapo paskata sudėtingesnių struktūrų vystymuisi – nuo karžygių, valstybių iki ES. Dabar mūsų planetoje gyvena 6,5 milijardo žmonių, šis skaičius vis didėja. Visus reikia išmaitinti, todėl žemdirbystėje, kaip ir kitose ūkio šakose, pradėjo vyrauti technologijos, kurios yra pigios, produktyvios, masinės. Milijardai žmonių išgyvena dėl kelių rūšių augalų bei naminių gyvulių. Nors augalų rūšys skiriasi, kviečiai lieka kviečiais, o karvė – karve. Galima sakyti, kad monokultūros valdo: ryžiai tituluojami pasaulio duona, o monokultūros yra išsvajotas kenkėjų tikslas. Labiausiai baiminamasi dėl greitai mutuojančių bakterijų. Užtenka prisiminti Airijos bulvių užkratą: XIX amžiuje į grybelį panašus organizmas (Phytophthora infestans) sukėlė badą, nuo kurio mirė 20-25 proc. Žaliosios salos gyventojų – apie milijonas žmonių. Žinoma, pažanga daro savo – atsiranda vis efektyvesnių priemonių kovai su grybeliais ir kenkėjais, tačiau gamta vis tik laimi dažniau nei žmogus, o nesėkmės glumina...

„Pasiutusi“ mėsa
Prisiminkime kempinligę (mad cow desease). Dar ir dabar mokslininkams šis žodis kelia šiurpą. Galima sakyti, kad šios ligos protrūkis daugeliui buvo netikėtas, iš pradžių nežinotas ligos šaltinis – priono baltymai. Kai kurie mokslininkai iki šiol tvirtina, kad BSE priežastis yra ne prionai, nors alternatyvus atitikmuo žmogui yra Creutzfeldto-Jakobo liga (vCJD). Stanley Prusiner iš Kalifornijos universiteto, įsikūrusio San Franciske, už šį atradimą (vCJD) 1997 metais gavo Nobelio premiją. Tačiau mokslininkai išmoko pamoką – mirtiną grėsmę žmogaus ir naminių gyvulių gyvybei gali sukelti visiškai nauji patogenai. Reikėtų pridurti, kad tokių ligų visuomeniniai kaštai gana dideli: vien Didžiojoje Britanijoje, ligos lopšyje, nustipo 179 tūkst. galvijų, dar 4,4 milijonai gyvulių buvo išskersta baiminantis, kad liga gali pasklisti. Visa tai britų valdžiai kainavo 5 milijardus svarų sterlingų. Dauguma mokslininkų teigia, kad kaštai per aukšti, atsižvelgiant į faktą, kad mirė mažiau nei 100 žmonių, ragavusių prionais užkrėstos mėsos.

Paukščių gripas
Nemažai sumaišties sukėlė ir paukščių gripas: remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo H5N1 viruso sukelto paukščių gripo mirė 240 žmonių (iš 400 užkrėstų). Palyginus, tai gana nedaug, nes kasmet tūkstančiai žmonių miršta nuo paprasto gripo. Tačiau pats paukščių gripas kelia didžiausią grėsmę būtent paukščiams – jis žudo labai efektyviai, nes tik mažiau nei 10 proc. užsikrėtusių paukščių išgyvena. Dėl šios priežasties naikinama tūkstančiai užsikrėtusių paukščių pulkų. Kartais šis būdas pasirodo labai veiksmingas. Olandijoje 2003 metais reikėjo išnaikinti 32 milijonus viščiukų broilerių – pusę šalies paukštienos. Deja, kartais tokios priemonės neveiksmingos: net išnaikinus 200 tūkst. paukščių, virusas vis dar plinta. Jeigu virusas mutuos, grėsmė gali kilti ne tik tūkstančių paukščių, bet ir kačių, kiaulių bei žmonių gyvybei. Netgi nagrinėjant labai optimistinį variantą (virusas nepalies kitų gyvybės formų), šis gripas kelia grėsmę visai paukštienos rinkai, nes daugeliui žmonių paukštiena yra puikus mėsos pakaitalas, o kai kuriems šeimos ūkiams tai yra vienintelis pajamų šaltinis.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: Focus.pl
Nuotraukos: www.rian.ru
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną