Arbatos rūšys pasaulyje: ką reikėtų žinoti?

Arbatos rūšys pasaulyje: ką reikėtų žinoti?

Aromatingoji arbata yra vienas populiariausių pasaulio gėrimų, o apie jos naudingąsias savybes sklando legendos. Pirmieji istoriniai įrašai apie arbatžoles siekia net kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą: pirmiausia atsiradusi pietvakarių Kinijoje kaip vaistinis gėrimas, netrukus arbata išpopuliarėjo visoje šalyje ir paplito po Aziją.

Į Europą arbata buvo atvežta XVI a. portugalų dvasininkų ir pirklių. Vėliau ją labai pamėgo britai, o popietinė arbatos gėrimo ceremonija tapo neatskiriama angliškos kultūros dalimi. Šiandien arbatos industrija generuoja dešimtis milijardų dolerių per metus, o arbatos rasite bet kuriame pasaulio kampelyje.

Nors egzistuoja daugybė skirtingų arbatos rūšių, visa klasikinė, iš Kinijos kilusi arbata yra gaminama iš to paties Camellia Sinensis augalo (tik jos paruošimas būna skirtingas). Tiesa, už Kinijos ribų, arbata yra vadinami ir įvairūs kiti gėrimai, kuomet karštu vandeniu užpilamos žolelės, vaisiai ar uogos.

Taigi, kokios yra populiariausios arbatos rūšys pasaulyje ir ką reikėtų apie jas žinoti?

Juodoji arbata. Juodoji arbata yra stipriai fermentuota (arba oksiduota). Tai reiškia, jog nuskinti arbatos lapeliai yra paliekami džiūti: šio proceso metu iš arbatžolių išgaruoja vanduo, o lapeliai sugeria daug deguonies. To pasekoje išgaunama tamsiai ruda, intensyvaus skonio arbata. Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatos rūšys ir yra turbūt populiariausia arbata pasaulyje.

Žinomiausios juodosios arbatos rūšys yra Darjeeling, Assam (abi pastarosios auginamos Indijoje), Ceylon (auginama Šri Lankoje) ir Keemun (auginama Kinijoje). Ši arbata dar skirstoma pagal tai, ar jos lapeliai patiekiami pilni, ar susmulkinami. Paprastai kuo labiau susmulkinti lapeliai, tuo arbata stipresnė. Juodoji arbata dažniausiai yra pagrindas kvapniųjų, pakeliuose patiekiamų arbatų, tokių kaip angliška Earl Grey.

Baltoji arbata. Ši arbata pasižymi švelniu, subtiliu skoniu ir turi šiek tiek natūralaus saldumo. Iš visų arbatos rūšių, ji yra mažiausiai apdorota, visiškai nefermentuota, todėl arbatžolės išsaugo natūralią formą ir skonį. Baltoji arbata gaminama iš labai jaunų arbatos lapelių ir pumpurų ir turi mažai kofeinio, todėl jos poveikis – raminantis.

Manoma, kad geriausia baltoji arbata atkeliauja iš Fujian provincijos Kinijoje, tačiau gali būti auginama ir Nepale ir Jemene. Nors ir vadinama baltąja, iš tiesų ši arbata turi švelnų gelsvą atspalvį. Populiariausios baltosios arbatos rūšys vadinamos Silver Needle ir Bai Mudan.

Žalioji arbata. Skirtingai nei baltoji, žalioji arbata yra truputį fermentuota. Ji gali būti gaminama dviem būdais: garinant arbatos lapelius arba juos džiovinant. Japoniškos žaliosios arbatos, tokios kaip Sencha ir Genmaicha, yra garinamos, dėl ko įgauna ryškesnę žalią spalvą. Tuo tarpu kinai žaliąją arbata džiovina specialioje keptuvėje. Populiariausios kiniškos žaliosios arbatos vadinasi Longjing ir Gunpowder, tačiau iš viso jų yra apie 1000 skirtingų rūšių.

Manoma, kad žalioji arbata turi daug naudingų savybių: gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, stiprina sveikatą ir net padeda deginti kalorijas. Ji turi daug vitamino C ir B2 bei folio rūgšties.

Puer arbata. Tai iš Yunnan provincijos Kinijoje kilusi žalioji arbata, laikoma viena paslaptingiausių ir sveikatai naudingiausių arbatų. Puer arbata praeina ilgą apdorojimo procesą: jos lapeliai sudedami storu sluoksniu ir aplaistomi vandeniu, taip laikant juos iki kelių savaičių. Tuomet arbatžolės yra džiovinamos, o po to gali būti laikomos sandariai uždarytos ištisus metus.

Puer arbata yra ypatinga, o jos gaminimas turi gilias tradicijas ne tik Kinijoje, bet ir Tailande, Vietname, Laose, Mianmare, Mongolijoje ir kitose Azijos šalyse. Ši arbata yra šildanti, tonizuojanti, valanti organizmą, o bėgant laikui tik gerėja. Puer dažniausiai parduodama supresuota į skirtingo svorio formas ir figūras.

Oolong arbata. Ši arbata dar žinoma kaip „wulong“, kas kinų kalba reiškia „juodojo drakono arbatą“. Kilusi iš Kinijos, Oolong yra labiau fermentuota nei žalioji, bet mažiau – nei juodoji arbata. Arbatos lapeliai paliekami džiūti kaitrioje saulėje, o vėliau susukami į rutuliukus arba tūbeles.

Oolong arbata gali būti užpilama daugybę kartų, ir kaskart įgauna vis kitokį skonį. Geriausia oolong arbata yra gaminama Kinijoje ir Taivane, o jos gėrimui net yra sukurta speciali ceremonija, vadinama gongfu – jos metu arbata užplikoma specialiame arbatinuke ir patiekiama specialiuose puodukuose. Šią ceremoniją atliekantys arbatos meistrai didelį dėmesį skiria vandens kokybei bei virinimui: vanduo negali užvirti iki 100° C temperatūros.

Rooibos arbata. Dažnai vadinama raudonąją, ši arbata gaminama iš visai kito augalo nei prieš tai aprašytos arbatos. Šis augalas – Aspalathus linearis, daugiausiai auginamas kalnuotame Cederberg regione Pietų Afrikos respublikoje. Turinti gilias vartojimo tradicijas PAR, šiandien Rooibos yra mėgstama daugelyje šalių.

Arbata yra silpnai fermentuota, o šio proceso metu arbatos lapeliai įgauna rusvai raudoną spalvą. Rooibos arbata neturi kofeino, bet pasižymi daug naudingų savybių: yra gausi vitaminų A, E ir P, taip pat kalcio, fluoro, mangano, vario, kalio, cinko, geležies ir magnio.

Vaisinės ir žolelių arbatos. Pasaulyje yra populiarūs įvairūs karšti gėrimai, gaminami užplikius vandeniu įvairias žoleles, pumpurus, žiedus, uogas ir jų lapus, vaisius. Nors mes šiuos gėrimus vadiname arbata, kinai su mumis nesutiktų: šie arbatos išradėjai arbata laiko tik gėrimus, pagamintus iš Camellia Sinensis augalo. Kaip ir kaip pavadinsi, tokios arbatos yra populiarios visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą: juk daugelis geriame ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių arbatas, kurių kiekviena turi įvairių naudingų savybių.

Iš panašių arbatų, galbūt viena žinomiausių pasaulyje yra mėtų arbata: ji buvo mėgstama dar senovės romėnų, o dabar populiari Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Manoma, kad mėtų arbata ramina, gerina miegą, mažina kraujo spaudimą ir net slopina galvos skausmą.

***
Arbata yra vienas populiariausių pasaulio gėrimų – už ją populiaresnis turbūt tik vanduo. Arbata ne tik sušildo, atgaivina, suteikia jėgų, bet yra ir tam tikras bendravimo būdas. Prie arbatos puodelio galima pabendrauti su draugais ar artimaisiais, atsipalaiduoti, aptarti dienos planus ir darbus: neveltui kai kurios pasaulio tautos net yra sukūrusios ištisas arbatos gėrimo ceremoniijas. Arbata gali būti įvairiausių rūšių, nuo stiprių ir tonizuojančių, iki švelnių ar saldžių vaisinių arbatų – telieka išsirinkti ir mėgautis.

Akvile Ben Haim @Meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną