Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Velykų patiekalai pasaulyje

2020-04-07
Paskelbk savo straipsnį

Velykos - džiugi šventė visiems: pasauliečiai švenčia pavasarį, tikintieji - Kristaus prisikėlimą, tradicijų besilaikantieji - Gavėnios pabaigą. Nenuostabu, kad visame pasaulyje Velykų patiekalai paprastai džiugina ir akį, ir gomurį - gražūs, gardūs, sotūs ir nekasdieniški, nes po asketiško Gavėnios pasninko jaučiamės nusipelnę pasilepinti. Daugelyje kraštų Velykoms įprasta ruošti daug saldėsių - pyragų, bandelių, sausainių, saldžių apkepų ir pan. Ką gi įdomaus per Velykas patiekia skirtingų pasaulio šalių šeimininkės ir šeimininkai?

Italijoje per Velykas valgoma daug saldžių kepinių, ir beveik kiekvienas didesnis šalies regionas turi savo tradicinį kepinį, tačiau visoje šalyje per šią pavasario šventę ant stalo puikuojasi colomba pasquale - pažodžiui, velykų karvelis. Ne, tai nėra keptas paukštis, colomba pasquale - tai  karvelio formos pyragas. Karvelis simbolizuoja ir Šventąją Dvasią, ir taiką bei ramybę. Šio pyrago tešla gaminama iš miltų ir kiaušinių, dar įmaišoma razinų, cukatų, o viršus puošiamas smulkintais migdolais ir milteliniu cukrumi.  Panašiai kaip kitas šventinis itališkas pyragas, panettone, šis skanėstas gaminamas ilgai, nes reikia kruopščiai paruošti tešlą, kad ji tinkamai fermentuotųsi ir iškiltų. Todėl šiais laikais italai retai kepa šį pyragą namuose, dažniausiai jį įsigyja kepyklėlėse ar parduotuvėse.

Argentinoje kepamas tradicinis velykinis apkepas, tarta pascualina. Šis sluoksniuotos tešlos kepinys - labai sotus ir leidžia pasitelkti vaizduotę, nes jį galima įdaryti kone bet kuo, ir maišyti įvairiausius ingredientus, tik negalima dėti mėsos, nes šis patiekalas valgomas ir Gavėnios laikotarpiu. Įdaras dažnai gaminamas iš rikotos ar panašios konsistencijos sūrio su žalumynais - špinatais, krapais, artišokais, petražolėmis, ir dar būtinai įdedama daug virtų kiaušinių (perpjautų pusiau, ketvirčiais, arba visai nesmulkintų). Supjaustytas toks spalvingas kepinys atrodo labai įdomiai.

Graikijoje Velykoms būtinai ruošiama aviena, o velykinių saldumynų karalius yra pintos mielinės tešlos pyragas tsoureki. Jis kiek primena ir kituose kraštuose kepamus kepinius tokios tipo kepinius- manoma, kad visi jie kilę iš žydiškos saldžios duonos challah. Puri elastinga mielinė tešla suskirstoma į tris sruogas, kurios supinamos - pyragas primena kasą, tačiau tikroji sruogų prasmė - simbolinis Šventosios Trejybės atvaizdavimas. Tsoureki skaninamas razinomis, cukatomis, cinamonu ir pan., o tarp „kasos" sruogų dažnai įkepami raudonai dažyti kiaušiniai - jų spalva simbolizuoja Kristaus kraują ir gyvybę.

Rusijoje Velykos neįsivaizduojamos be varškės pyrago. Tiesa, jis visai kitoks nei  mums įprasta vakarietiškas „cheesecake". Rusijoje velykinė „paška" įdomi ne tiek savo receptu ar skoniu (nes paprasčiausias variantas gali būti tiesiog supresuota pasaldinta varškė, nors būna ir keptų šio pyrago versijų), kiek forma. Ant didžiulio piramidės formos varškės kalno įspaudžiamos raidės XP, reiškiančios frazę - „Christos Voskres" („Kristus prisikėlė"). Balta varškės spalva reiškia tyrumą ir nekaltumą, nors pyragą galima paspalvinti maistiniais dažais, papuošti razinomis, smulkintais riešutais, aguonomis ir kitokiais pabarstukais.    

Egzotiškajame Ekvadore tik kartą per metus, Velykoms, verdama labai egzotiška sriuba, vadinama fanesca. Ne veltui šis patiekalas laikomas ypatingu - jį pagaminti sudėtinga, tik pagalvokite - šiai sriubai naudojama net dvylika skirtingų rūšių kruopų! Dar į fanescą dedama džiovintos menkės, šakninių daržovių, moliūgo, džiovintų prieskoninių žolelių, o patiekiami ji, žinoma, su virtais kiaušiniais ir šviežiomis petražolėmis.  

Libane Velykoms būtinai kepami labai saldūs, kvapnūs apvalūs sausainiukai, vadinami: ma'amoul. Jie - tikras džiaugsmas kalorijų neskaičiuojantiems smaližiams - šių gardžių rutuliukų tešla gaminama iš manų kruopų, cukraus ir sviesto, o jų vidus užpildomas maltų riešutų ir datulių pasta, pagardinta aromatingais rytietiškais prieskoniais - kardamonu, cinamonu, apelsinų žievelėmis ir pan.



Didžiojoje Britanijoje ir kai kuriose buvusiose jos kolonijose, angliškai kalbančiose šalyse (JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, PAR) kepamos purios velykinės bandelės, vadinamos hot cross buns arba tiesiog cross buns, t.y., kryžinėmis bandelėmis. Jų receptas paprastas - tiesiog saldi mielinė tešla, pagardinta cinamonu ar gvazdikėliais, tačiau išskirtinės jos tuo, jog ant jų maistiniais dažais, kitos spalvos tešla ar, rečiau, tirpintu šokoladu ar karamele nupiešiamas kryžius, kaip Kristaus simbolis ir užuomina, jog tai - ne paprasta bandelė, o ritualinis patiekalas. Kad bandelės būtų skanesnės, kartais į tešlą įmaišoma džiovintų vaisių. Beje, kartais tokios bandelės kepamos ir Kalėdoms.

Vokietijoje, kur Velykos dažnai sutampa su pirmųjų žalumynų derliumi, sveikinant bundančią gamtą taip pat verdama sriuba, kaip ir pridera pavasario šventei - žalia. Po žiemos žalumynų išsiilgę vokiečiai juos jais taip džiaugiasi, kad net ketvirtadienį prieš Velykas vadina Žaliuoju ketvirtadieniu - žalumynų sriubą galima ruošti jau tada. O receptas paprastas - iš esmės tinka bet kokie žalėsiai (ypač populiarios petražolės), sriuba dosniai pagardinama riebia grietine ir dar į ją įberiama smulkintų virtų kiaušinių.