Akmuo ant akmens (II dalis)

Akmuo ant akmens (II dalis)

Dauguma „fortifikuotų“ sodybų yra įkurtos arčiau Lietuvos centro, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Architektūrinė jų dalis ne tokia darni – daugelis pastatų buvo iš esmės perstatyti ir išplėsti. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono Meškių kaime esančio „Dvarkiemio“ komplekso pagrindą sudaro galingais gynybiniais bokštais paremtas „Pilies užeigos“ statinys. Greta jo išsidėstęs naujasis, šiuolaikiškesnės architektūros „Dvarkiemio“ užeigos pastatas. Įdomu, kad laisvai sudėtos akmenų kompozicijos čia pasitarnauja kaip bendras vardiklis, sujungiantis minėtus ir kitus komplekso pastatus į bendrą ansamblį. Statinių viduje akmenų mūras derinamas su tamsinto (tariamai aprūkusio) medžio lentom, kalto metalo baldais bei apdailos elementais.

Panašia dvasia dvelkia ir „Storo Romo sodyba“, esanti Druskininkų rajone. Stambesni akmenys panaudoti keleto antžeminių ir požeminių statinių fasadams apipavidalinti, o smulkesni tašyti ir skaldyti – salių ir menių interjerų apdailai.

Kėdainių rajone esančios kaimo turizmo sodybos „Medžiotojų sostinė“ išplanavime, teritorijos sutvarkyme ir statinių išvaizdoje aiškiai jaučiama tvirta profesionalaus architekto ranka. Bendroji pagrindinių statinių forma, tūrių paskirstymas ir langų plotai yra grynai šiuolaikiški; puikiai parinktas apdailos plytų, akmenų mūro ir natūralaus medžio santykis puošia pagrindinius fasadus ir dar sykį įrodo, kad nebūna konservatyvių medžiagų – būna tik konservatyvūs sprendimai. Įdomu, kad tašytų akmenų mūro motyvas pratęsiamas ir pastatų interjere, pavyzdžiui, vienoje svetainių šia medžiaga yra aptaisytas židinys, kurio pagrindą sudaro įspūdingo dydžio akmens plokštė.

Netoli Šeduvos esančios „Žarijos“ smuklės struktūroje jaučiasi palaipsninė jos evoliucija nuo smulkaus pakelės prekybos taško iki stambaus pramogų ir poilsio komplekso. Pagrindinio statinio architektūra nėra labai išraiškinga; didžiulių akmenų mes čia taip pat neišvysime. Užtat iš nedidelio dydžio natūralių akmenų išmūryta ne tik dalis fasado detalių, bet ir aplinkos gerbūvio elementų – tvorelių atramos, sienelės, laiptai, ežero krantinės dalis. Galima sakyti, kompleksinis aplinkos sutvarkymas ir gausi aktyvių pramogų pasiūla kompensuoja architektūros trūkumus. Beje, stambius akmenis ir kitus archainės architektūros atributus smuklės fasade sėkmingai pakeičia stambios medinės skulptūros, kurias, bendrojo kolorito dėlei, galime prilyginti pagoniškiems stabams.

Kaip teigia rinkodaros taisyklė, „paklausa gimdo pasiūlą“. Matyt, pramogų ištroškę lietuviai ir toliau norės praleisti laisvalaikį arba net atostogas „senovinėje“ architektūrinėje aplinkoje, tad visiškai aišku, kad „akmeninių sodybų“ skaičius didės, o jų siūlomų pramogų ratas ir toliau plėsis.

Audrius Vyšniauskas
Nuotraukos: „Dvarkiemio“, „Storo Romo sodybos“, „Medžiotojų sostinės“, „Žarijos“
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną