Patiekalo išvaizda ne ką mažiau svarbi nei jo skonis. Todėl neretai puošdami patiekalą nepatingime pasirinkti sunkesnį kelią – kiekvieną iškeptą keksiuką dekoruojame skirtingai, įvairių spalvų kremais, barstukais, uogomis ir žalumynais. Ar tai būtų desertai, ar įvairių raštų pomidorai, spalvingas, akį traukiantis maistas patinka visiems.
Topinambai – unikalūs augalai. Jie nekaupia nitratų, sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų. Juos rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems sunkiai pagydomomis ligomis. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių susidomi vertingomis topinambų savybėmis.
...o teisingiau – sūriai. Prancūzijos prezidentas Šarlis De Golis kalbėdamas apie sūrių gamyba ir aukštąja kulinarija garsėjančią Prancūziją, yra pasakęs: „Kaip valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys?“. Kalbant apie Lietuvą, jau nuo XX a. ji garsėjo ne tik varškės, bet ir savo gamybos šveicariškais, olandiškais sūriais, camembert‘u. Šiandien Lietuvoje gaminami pelėsiniai, ilgo brandinimo kietieji sūriai randa vietą gurmanų lėkštėse ir pelno apdovanojimus pasaulinėse parodose.
Turbūt jau ne kartą girdėjote, jog daugiau nei pusė pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar trečdalis – pereikvoti arba ženkliai sumažėję, o po mažiau nei keturiasdešimties metų komercinės žvejybos ir visai nebeliks. Iliustracijų šiems statistiniams duomenims ir prognozėms ieškoti „už jūrų marių“ nereikia. Lietuvos žvejai parduoda savo laivus, nes per 3 metus sugaunamų žuvų kiekiai sumažėjo tris kartus. Ar turėtumėme nebevalgyti žuvies? Ne! Paprasčiau išmokti, kaip ją pasirinkti, kad ir po trisdešimties metų būtų galima ja mėgautis.
Jei Jonines švęsite draugų būryje, jaukioje sodyboje, tikrai neapsieisite be šašlykų. Šiai išskirtinei progai pateikiame Jums net keletą šio patiekalo receptų.
Vaisiai ir daržovės yra pagrindinis vitaminų, mineralų ir ląstelienos šaltinis. Tačiau vis dažniau kalbama ne vien apie augalinės kilmės produktų naudą, bet ir apie nitratais, sunkiaisiais metalais ar pesticidais užterštus vaisius ir daržoves, kurių naudojimas mityboje gali būti žalingas sveikatai. Kartu su bauginančiais faktais apie maisto produktų užterštumą iš lūpų į lūpas ar tiesiog visažiniame internete perduodamos ir stebuklingos valymo receptūros. Viena tokių – universalių, pigių ir ekologiškų – priemonių yra laikoma valgomoji soda. Sodos veiksmingumas plaunant vaisius ir daržoves – mitas ar pigus ir saugus būdas išvengti užterštų augalinės kilmės produktų? Į klausimą atsako VU Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros docentė dr. Inga Čikotienė.
12-ka patarimų vienoje vietoje. Sužinokite, kaip "pataisyti" persūdytas sriubas, troškinius, padažus ir pagrindinius patiekalus.
Mokslinio tyrimo duomenimis sumažinus sėdėjimą iki 3 valandų per dieną, gyvenimo trukmė prailginama dviem metais.
ANTI-AGING kursai Nidoje (Gegužės-Birželio mėnesiais)
Rupūs miltai (dar vadinami rupiniais, visų grūdo dalių, pilno grūdo, viso grūdo) yra labai naudingas produktas ir ne tik dėl to, kad juose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir dėl jų sudėtyje esančių naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų – šių medžiagų rupiuose miltuose yra žymiai daugiau nei baltuose miltuose.
<...> lietuviai du šimtus metų anksčiau nei lenkai ir trys šimtai metų anksčiau nei rusai ar baltarusai, tai yra - 383 metus augina bulves ir jomis maitinasi, kepa bulvinius vėdarus, blynus ir sklindžius, net kiaules, kol jas dar nesenai augino, bulvėmis šėrė...
Kaip nepersivalgyti ar išvengti galvos skausmo naujametį rytą? Ruošdamiesi šventėms rūpinamės gausiu vaišių stalu, tačiau dažnai pamirštame saikingai ragauti šventinius patiekalus bei gėrimus. Likus vos keletui dienų iki Naujųjų metų, restorano „Vapiano Vilnius“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras pateikia keletą svarbiausių taisyklių, kurios padės mėgautis šventinėmis vaišėmis, o skrandžio skausmai netrikdys geros nuotaikos.
Vilniuje įvyko iškilmingas išskirtinio SPA centro „Kempinski The Spa“, įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“, atidarymas. Specialiai dėl jo į Lietuvos sostinę iš Monako atvyko visame pasaulyje garsi sveiko gyvenimo būdo žinovė, vienos iš „Kempinski The Spa“ grožio puoselėjimo linijų kūrėja, Daniele de Winter.
Šį trečiadienį menininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė bei virtuvės šefas Reinaldas Janonis surengė kulinarijos pamoką, kurioje supažindino su stevijos augalu. Šis, dar vadinamas medaus žole, augalas pasižymi tuo, kad yra net 200 kartų saldesnis už įprastą cukrų ir neturi kalorijų, todėl yra puikus pasirinkimas saugantiems kūno linijas ir sergantiems diabetu.
Tyrimai apie ES gyventojų sveikatą ir jos pokyčius jau keli metai iš eilės pateikia neraminančią statistiką – lietuviai yra tarp mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių, o Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp ES gyventojų. Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavotarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“, skirtoje 10 metų Europos maisto saugos tarnybos ir bendrojo maisto saugos įstatymo jubiliejui paminėti.
Žmonės, sergantys celiakija, turi vengti (arba labai riboti) duonos, sausainių, makaronų ir visų kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo turinčių sudedamųjų dalių, t.y. kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto ar jų sukryžmintų atmainų ar iš jų kilusių sudedamųjų dalių. Būtent šiems žmonėms skirta speciali informacija maisto produktų ženklinimo etiketėse apie glitimo (dažnai literatūroje vadinamo glutenu ar gliutenu) turinčias sudedamąsias dalis.
Ne vienas žmogus kenčia nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Ankstesniame straipsnyje esu rašęs, kad bene geriausia šią ir kitas širdies kraujagyslių ligas gydyti veganiška, mažai riebalų turinčia dieta. Tačiau tokios dietos ne visi sugeba laikytis. Tad šiandieną pateiksiu dar vieną būdą, kaip be vaistų sumažinti kraujo spaudimą.
Jau senovės Egipte liaudies gydytojai mokėjo išvalyti virškinamąjį traktą – taip gydydavo daugelį ligų. Hipokrato laikais Antikinėje Graikijoje buvo žinomas tiesiosios žarnos valymas klizma. Nepaprastai populiarios buvo ir ne tokios invazinės priemonės – įvairios dietos ar badavimas, žolelių mišinių vartojimas.
Neretai lietuvis pasiskundžia, kad sunku surasti tikrai šviežios, ekologiškai užaugintos ir kokybiškos žuvies mūsų šalyje. O ir bene kas antrą dieną galime išvysti po naują straipsnį spaudoje apie nekokybiškos žuvies pardavimo atvejus, mažėjančius pasaulinius žuvies išteklius ar tai, kaip sunku surasti šviežios žuvies. Tačiau dar pesimistiškesnį vaizdą atskleidžia statistika. Vienas lietuvis suvalgo vidutiniškai tik 8,4 kg žuvies per metus: 43 proc. lietuvių žuvies valgo kartą per mėnesį, 12 proc. – 2 kartus per metus ir tik 10 proc. lietuvių valgo žuvies du kartus per savaitę (toks kiekis yra optimalus žmogaus organizmui). Nežinia, ar tai lemia palyginti aukštos žuvies kainos, ar įsitikinimas, kad kokybiškos žuvies parduotuvėse nebėra, tačiau šįkart papasakosime apie Lietuvių pamažu atrandamą žuvį – šamą.
Beatos receptai išskirtiniai tuo, jog prieinami kiekvienam ir visada – naudojami paprasti ingridientai, randami didžiuosiuose prekybos centruose ar mažesnėse parduotuvėlėse. Tačiau, jei ingridientai paprasti, dar nereiškia, jog receptai prasti.
Kai tavo darbas susijęs su maitinimo įstaigomis visi draugai ir pažįstami periodiškai klausia: „kur skaniai pavalgyti?“, „kur, gera virtuvė, palepinti antrąją pusę“, „kur nusivesti svarbius svečius?“. Prieš mėnesį į restoranų/kavinių sąrašą, kurias galiu drąsiai rekomenduoti, įtraukiau Druskininkuose neseniai atsidariusią kavinę „Le vanill“.
Siūlome šios savaitės receptą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad daugėja mokslinių įrodymų, kad transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį širdies kraujagyslių rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką.
Atšilus orams, padidėja valgomųjų ledų vartojimas. Vasarą jais prekiaujama ne tik prekybos centruose, bet ir kioskuose bei lauko prekyvietėse. Vis platesnį valgomųjų ledų pasirinkimą siūlo kavinės ir restoranai. Asortimentas platus, rinkoje gausėja valgomųjų ledų, pagamintų kaimyninėse valstybėse (estiškų, latviškų, lenkiškų ir kt.).