Italai dažnai sako, kad tarp kitų sūrių Parmigiano-Reggiano yra aristokratas, kaip šampanas tarp vynų.
Baklažanai – gana populiari daržovė tiek namų, tiek restoranų virtuvėse.
Virš vandens grėsmingai svyra kartuvės. Netikėtas vėjo gūsis praskrieja virš plačių Temzės bangų, ir į langą ima barbenti lietus. Storos virvės kilpa pastirai kadaruoja vėjyje.
Prancūzija puoselėja ir saugo savo istoriją. Ne mažesnės pagarbos nusipelnę ir nacionaliniai gėrimai, šlovinantys šalį užsienyje. Napoleono konjakas dvelkia ne tik didingumu, bet ir nepakartojamais aromatais.
„Gastronomija yra nuostabus „instrumentas“. Ji puikiausiai tinka prie turizmo. Vienas be kito jie negali egzistuoti. Virtuvė padeda susipažinti su landšaftu. Landšaftas reikalingas virtuvei suprasti“.
Riocha regionas didelėje Ispanijoje tėra mažytis lopinėlis, šiek tiek ilgesnis nei 100 km ir apie 30 km pločio, tačiau vienas žymiausių vyno regionų.
Manoma, kad cukinijos buvo išaugintos Italijoje iš sėklų, kurias iš Amerikos parvežė Kristupas Kolumbas, todėl neatsitiktinai dar kitaip šios daržovės vadinamos itališkais aguročiais.
JÄGERMEISTER - populiariausias Europoje žolelių likeris
Išgirdote pokštelint kamštį? Tai pats geriausias tikros šventės pranašas. Juk laimingiausias gyvenimo minutes visada lydi Šampanas. Nesvarbu, tikras prancūziškas ar tas, kurį mes iš įpratimo vadiname „šampanu“. Jau 250 metų visų švenčių privalomas atributas yra taurė su putojančiu gėrimu.
Kaip ir didžiosios upės, prasidedančios nuo mažų upeliukų, „Martell“ konjako namai pradėjo gyvuoti lyg mažas kūdikis.
Arbatos istorijos pradžia galima laikyti Sungų dinastijos laikotarpį Kinijoje (960-1279), kai buvo pradėta arbatą presuoti į plyteles, malti į miltelius, plakti bambukinėm šluotelėm pialose ir gerti užplikytą karštu vandeniu. Arbata būdavo tiesiog garbinama: auginama tik imperatoriaus plantacijose, vyniojama į brangiausią šilką, laikoma specialiose medinėse skryniose su aukso užraktais. Jos kaina prilygo aukso kainai.