Furanas - cheminis junginys naudojamas cheminėje pramonėje plastmasių gamybai. Furanas gali turėti kancerogeninių savybių, o didžiausias jo kiekis nustatomas kavos pupelėse ir konservuotuose maisto produktuose, termiškai apdorotuose produktuose.
Su amžiumi mūsų medžiagų apykaita lėtėja. To rezultatas - papildomi kilogramai. Nustebsite, tačiau tam, kad taip nenutiktų, iš jūsų mitybos raciono reikia ne išbraukti tam tikrų produktų, o jų pridėti. Štai jie...
Nuliūdinti, sukelti nerimą ar blogą nuotaiką gali įvairūs dalykai – prasta diena darbe, finansinės problemos, šeimyninis barnis. Bet ar gali būti, jog tokią savijautą sukelia kokia nors organizme tūnanti bakterija? Tyrimai byloja, kad bakterijos ir parazitai gali turėti įtakos net kai kuriems žmogaus asmenybės bruožams. „Susirgus rimta infekcija, pavyzdžiui, smarkiai apsinuodijus maistu, gali norėtis tiesiog gultis į lovą ir nieko neveikti, - teigia Kalifornijos universiteto psichologė Naomė Eizenberger...
Viena svarbiausių pirtininkų taisyklių – visada turėti arbatos sau ir draugams. Arbata pirtyje nėra dabarties ponų pramanas. Ji nuo amžių glūdumos yra vertinama kaip geriausias gėrimas pirtyje, nes arbata turi labai daug naudingų medžiagų (eterinių aliejų, taninų, kofeino, įvairiausių vitaminų, mikroelementų ir kt.), papildančių gydomąjį pirties efektą...
Greitai pagaminama košė pusryčiams, buljono kubelis pietums, makaronai, užpilami verdančiu vandeniu, vakarienei. Greitai pagaminamas maistas jau seniai įsitvirtino amžinai skubančių piliečių mitybos racione...
Turbūt ne kartą pastebėjote žalius ar melsvus česnakus viešojo maitinimo įstaigose. Dažniausiai įtarimą kelia žalsvi česnakai keptoje duonoje ar kituose užkandžiuose. Ar galima drąsiai valgyti pakeitusius spalvą česnakus?
Jei esate viena iš tų, kurie kruopščiai apžiūri etiketes ir skaičiuoja per dieną suvartotų kalorijų skaičių, mokslininkai paskelbė žinią, kurios jau seniai laukėte. Jie tvirtina, kad šiuo metu nustatytos normos, moterims – 2000 kalorijų per dieną, vyrams – 2500 kalorijų yra 16 procentų per mažos, tad galite šiek tiek atsipalaiduoti...
Pasak gydytojų, vaistų, kurių efektyvumui įtakos turi vartojamas maistas, yra tikrai nemažai...
Tyrimai rodo, kad partneriai, kurie praleidžia daugiau laiko kartu, atlieka bendras veiklas, yra labiau patenkinti savo santykiais. Ne viena gyvūnų rūšis, tuoktuvių laikotarpiu maitina vienas kitą. Tai būdas sutvirtinti poros ryšį. Apie maisto ir jo gamybos vaidmenį tarpusavio santykiuose kalbamės su psichologais iš Vilniaus universiteto - doktorante Vita Mikuličiūte ir lektoriumi dr. Antanu Kairiu.
Turbūt ne vienas imtųsi tvirtinti, kad jeigu geri pieno ir valgai varškės, organizmui kalcio tikrai netrūks. Tačiau tai ne visai taip. Mitybos racionas, praturtintas kalciu, bus visiškai nenaudingas, jei šio mineralo organizmas nepasisavins arba pasisavins tik iš dalies. Kad kalcio pasisavinimo procesas vyktų sklandžiai, reikalingas vitaminas D, kuris, kaip žinia, gaminasi odoje veikiamas saulės...
Riebalai yra labai svarbi mitybos dalis, tačiau šiandieną žmonės vartoja „blogus“ riebalus, kurie yra pavojingi sveikatai. Hidrogenizuoti riebalai jau yra uždrausti visuose Niujorko restoranuose. Danijoje maisto produktai kuriuose yra daugiau nei 2% hidrogenizuotų riebalų yra uždrausti. Kodėl?
Druska reikalinga žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesams. Visais laikais druska užėmė ypatingą vietą žmogaus mityboje. Romėnų kariams būdavo skiriamos netgi specialios pašalpos įsigyti druskai („salarium“). 18 a. Prancūzijoje kilo sukilimas prieš druskos mokestį „gabelle“. Tuo tarpu šiandien vis dažniau teigiama, jog druska tai „baltoji mirtis“.
Ne vieno mūsų virtuvėje ar vonios kambaryje galima aptikti įvairius maito papildus ar vitaminus. Vitaminas C- imunitetui stiprinti, kalcis – kaulams ir dantims, vitaminų kompleksai bendrai sveikatos būklei palaikyti ir t.t.. Rūpintis sveikata išties tapo madinga... Pašto dėžutėje aptiksite vaistinių pasiūlymus su gausybe puslapių, reklamuojančių įvairius papildus, tačiau Vokietijos mitybos ekpertai tikina, kad nevertėtų pasiduoti reklamai. Anot jų, daugumoje atvejų vartoti maisto papildų ar vitaminų visai nėra reikalo...
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) skelbiamose išvadose dėl rekomenduojamų maistinių medžiagų (angliavandenių, maistinių skaidulų, riebalų ir vandens) poreikio normų, pateikiami sveikatinančią mitybą užtikrinantys maistinių medžiagų kiekiai.
„Svarbiausia įsileisti meilės ir meno dvasią į širdį. Negalima remtis vien receptu, niekada taip nedarau. Kiekvieną kartą mano gaminys vis kitoks, su vis kitokiais akcentais.“ Anot Andriaus Sviderskio, duoną kepti namuose yra pigiau, nei ją pirkti. O ir laiko sąnaudos nėra didelės.
Pagrindinis vaisių ir daržovių saugos rodiklis yra pesticidų likučiai, susikaupę augaluose jų auginimo metu. Užsienio šalyse naudojama kelis kartus daugiau augalų apsaugos priemonių, todėl jų išaugintoje augalinėje produkcijoje kaupiasi pesticidų likučiai, kurių nebūna lietuviškuose produktuose.
„Cukrus brangsta, cukrus pinga, cukrus baigiasi, Vilniuje jau trūksta cukraus, prekybininkai spekuliuoja cukraus kaina“. Jau darosi nuobodu? Iš parduotuvių lentynų cukrus šluojamas maišais, kaip gyvybiškai svarbi prekė. Bet ar cukrus išvis kam nors reikalingas?
Plintant peršalimo ligų epidemijoms nori nenori prisimename, jog reikia rūpintis sveikata. Ar nuovargis, ligos - vitaminų trūkumo požymis bei iš kur vitaminų turėtų gauti organizmas išsamiai pasakoja edukologė, šeimos gydytoja Violeta Kiguolienė.
Užsikimškite nosį ir pabandykite suvalgyti kivi vaisių. Pajusite šiek tiek saltelėjusiai rūgštų skonį, galbūt atpažinsite vaisių iš smulkių sėklyčių, tačiau greičiausiai negalėsite įvardinti ką valgote. Taip atsitiks todėl, kad net 80 proc. informacijos apie maistą, kurį valgome, gaunama uodžiant.
Artėjant pavasariui vis sunkiau rasti Lietuviškų vaisių ir daržovių. Vertinantiems sveiką mitybą, vietinę produkciją ir atradimus virtuvėje geriausia išeitis – daiginti grūdai ir ankštinės daržovės. Dygstančiame grūde vitaminų ir fitoestrogenų yra 50 kartų daugiau nei subrendusiame, o daigintuose ankštiniuose augaluose - net 600 kartų.
Mokslinių tyrimų duomenimis, mėsą vartojantiems žmonėms kyla kur kas daugiau pavojų jų širdžiai ir kraujagyslėms nei vegetarams. Tačiau visiškai gyvūninės kilmės produktų atsisakantys veganai irgi patenka į rizikos zoną, kadangi jie su maistu negauna pakankamai geležies, cinko, vitamino B12 ir omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Daktarui Ozui nėra tabu temų. Savo šou daktaras aptaria viską - nuo sekso, dietos, mankštos iki įvairių ligų ir jų prevencijos. Nenuostabu, kad vos per kelerius metus jis tapo kultiniu sveikatos patarėju dėl sveiko gyvenimo būdo pamišusioje Amerikoje.
Vaistažolių arbatos kartais išgydo tikrai ne prasčiau nei tabletės. Arbatos geriamos drąsiau nei vaistai, nes joms nebūtinas receptas. Be to, manoma, kad vaistažolės nepakenks.Pasirodo, toks įsitikinimas klaidingas. Vartojamos ne pagal paskirtį vaistažolių arbatos gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad šaltuoju metu laiku didėja žmonių sergamumas norovirusine infekcija. Ką vertėtų žinoti apie šią infekciją ir kokių prevencijos priemonių reikėtų imtis siekiant jos išvengti?
Jaunākās restorānu atsauksmes
Labākie restorānu piedāvājumi
Labākās receptes
Daudz, daudz citu jaunumu
