Rasa Stanislauskienė
1.0
2017-11-06
11 05 apsilankėme Tony resort restorane. Buvau gavusi dovanų upėtakių žvejybos kuponą dviems žmonėms. Apsilankėme penkiese ir noriu paminėti, kad nesame labai išrankūs žmonės ir kažkur papietauti visada keliaujame pozityviai nusiteikę ir tikslas tikrai nėra ieškoti trūkumų.
Taigi, paskambinus į registratūrą maloniai buvo paaiškinta, kad atvykus reikia užsukti į registratūrą ir sulauksime platesės informacijos. Atvykimo laiko teiravosi, tačiau aš sakiau, kad tiksliai nežinau, gal apie 14h ar vėliau ir realiai pokalbis nebuvo susietas su stalelio rezervavimu, taigi tikėjausi, kad stalo gali reikėti palaukti. Upėtakio žvejyba užtruko ir kai atėjome į restoraną, šokiravo padavėjo elgesys. Jis labai nemaloniai ir arogantiškai pasiteiravo ar esame rezervavę stalą, patikinau, kad skambinau dėl atvykimo. Sulaukėme moralo pakeltu tonu, „ar jūs matote kiek valandų, dabar ne dvi, o beveik keturios.“. Padavėjas išvijo mus į lauką: „palaukite 15 min”. Šiuo atveju tikriausiai galima įvertinti, kad lapkritis ir pasiūlyti palaukti foje palei registratūrą, ar (kaip įprasta bet kuriame bare, jau nekalbant apie restoraną), pasiūlyti gėrimų prie baro. Bet visgi stebina, kai klientų aptarnavime dirba darbuotojai, nesilaikantys elementaraus mandagumo, jau nekalbant apie paslaugumą, svetingumą. Argi padavėjo tikslas, priversti klientą pasijusti kaltu, kad atvažiavo?
Staliuko visko sulaukiame. Atsisėdame:
1) Meniu laukiame bent 15 min, kai galiausiai sulaukiame, pilnas meniu atneštas tik 3 iš 5 suaugusių žmonių. Savaitgalis, tačiau giros nėra, kitų alaus rūšių nėra, yra likusios 2. Austrės irgi baigėsi. OK, užsisakome to, kas yra.
2) Atneša iškeptą upėtakį, kuris skirtas 2 žmonėms, ką paminėjome ir padavėjui. Pajudinus žuvies galvą ima bėgti kraujas, žuvis viduje nepakeitusi spalvos ir tekstūros, visiškai neiškepusi (pilnai iškepta tik uodega). Visgi viena pagrindinių pramogų Tony resort yra upėtakių žvejyba, taigi keista, kad kasdien kepant žuvis ir kita maistą grilyje, nepavyksta pasiekti, kad bent kraujas netekėtų.
3) Kiti 3 žmonės maisto negavo, laukia toliau alkani. Upėtakis jau seniausiai nuneštas, likome alkanos, nes visgi žuvis neiškepta, o žalią valgyti...na kažkaip nelabai. Pasiskųsti irgi nelabai kam yra, nes padavėjai nespėja. Kai galiausiai atnešamas maistas, vėlgi ne visiems vienu kartu, o atskirai: vienas pavalgo, tada gauna kitas. Na nėra pasitaikę kažkur kitur šitaip...
4) Gavome apvalų staliuką prie pat durų į terasą. Pastoviai darinėjamos durys į lauką, pučia į nugaras. Realiai tokioje vietoje stalo išvis negali būti šaltuoju sezonu, nes toks pasisėdėjimas tiesiai ant skersvėjo yra ligų ieškojimas. Galima išspręsti viską automatinėmis durimis, šildytuvais.
5) Restoranas (?) jau beveik tuščias, liko užimti vos du staliukai, tačiau nėra ir padavėjų, kurių salėje dirba tik du. Kas yra absoliučiai neįtikėtina. Laukiame ilgai, sėdime, negalime susimokėti.
Liko labai nemalonus, slogus jausmas. Pasikalbėjome tarpusavyje, kad tikrai negrįšime į šią vietą. Visgi jei įsivaizduojama, kad vieta yra aukšto lygio, tai reikėtų laikytis tam tikrų standartų, o šiuo atveju...visiška betvarkė.
