Viduržemio muzikos tradicijų lobynas – Lopez-Petrakis-Chemirani trio

Azerbaidžiano, Afganistano, Ispanijos, Prancūzijos bei kt.) ir laikotarpių ribas, o į savo pasirodymus atsigabena galybę tradicinių instrumentų, kuriais atskleidžia kultūrinėmis vertybėmis dvelkiančius muzikinius lobius. Apie šio Lietuvoje mažai žinomo trio muzikinę veiklą kalbamės su vienu jo nariu – Valensijos multiinstrumentalistu Efrén López, grojančiu keliomis dešimtimis skirtingų instrumentų bei bendradarbiaujančiu su daugybe senajai Europos muzikai atsidavusių grupių.

Kadangi Lopez-Petrakis-Chemirani trio į Lietuvą atvyksta pirmą kartą, norėtume su jumis susipažinti. Kas sudaro jūsų trio ir ką jūs grojate?

Mūsų trio – tai Stelios Petrakis iš Kretos (Graikija), Efrén López iš Valensijos (Ispanija) ir Prancūzijoje gimęs persas Bijan Chemirani. Stelios šiame projekte daugiausiai groja Kretos lyra, kuri primena tradicinį smuiką, ir vietos liutnia vadinamu instrumentu lauto. Jis taip pat yra puikus instrumentų gamintojas, todėl savo koncertų metu ir įrašant kompaktinius diskus mes grojame su daugybe jo dirbinių. Aš esu Efrén ir groju keliomis skirtingomis liutniomis (Afganų rabab, turkų kopuz, Kretos laouto, klasikine fretless gitara) ir ypatingu Viduramžių instrumentu ryla. Trečiasis trio narys Bijan yra kelių mušamųjų instrumentų meistras, daugiausiai žinomas už profesionalų grojimą Irano būgnu, pavadinimu zarb.

Mes daugiausiai grojame pačių sukurtas instrumentines kompozicijas, kuriose remiamasi Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų, Centrinės Azijos ir Viduramžių Europos muzikinėmis tradicijomis.

Jūsų trio sudaro labai individualūs ir dar iki Lopez-Petrakis-Cemirani trio susikūrimo išpopuliarėję muzikantai. Tad kada ir kodėl nusprendėte susiburti į trio?

Tikrai taip, jau iki trio susikūrimo mes buvome skirtingų ir gana sėkmingų projektų nariai. Idėja suburti trio gimė labai natūraliai – aš (Efrén) 2005 m. Kretoje sutikau Stelios ir mes išsiaiškinome, kad esame dideli vienas kito muzikos gerbėjai, taigi po kelerių metų bendradarbiavimo skirtinguose projektuose mes nusprendėme pasidalinti savo žiniomis ir pasikvietėme Bijan padaryti mūsų įrašą. Mums labai patiko bendras kūrybinis procesas, nes visi turime daug ką bendro – gana panašų muzikinį skonį bei dirbame panašiais būdais.

Jūsų muzika skamba labai plačiai, joje išnyksta erdvės ir laiko ribos. Kokių regionų ir laikmečių muzikos įtaka girdima jūsų kūriniuose?

95% to, ką mes grojame savo koncertuose, sudaro mūsų pačių kurtos kompozicijos, todėl mes manome, kad iš tikrųjų grojame „šiuolaikinę muziką“. Tačiau faktas, kad mes visi trys kaip muzikantai subrendome remdamiesi keliomis konkrečiomis muzikinėmis tradicijomis ir sistemomis. Todėl natūralu, kad savo kūriniuose mes naudojame būtent šiuos ritmus, muzikos gamas, ornamentus ir „muzikines kalbas“.

Stelios neabejotinai yra Kretos muzikinių tradicijų tęsėjas, tačiau klausantis jo diskografijos greitai suprasite, kad jis yra labai atviras muzikantas ir didelę įtaką jam turi kitos tradicijos (turkų, persų, bulgarų, žemyninės Graikijos). Su Bijan taip yra panašus atvejis, tačiau jo muzikinis išsilavinimas remiasi persų tradicijomis, nes jis yra jauniausias zarb meistro Djamchid Chemirani sūnus. Kaip ir Stelios jis yra labai atviras kitoms tradicijoms bei bendradarbiauja su daugybe įvairaus žanro grupių. 

Šia prasme aš esu šiek tiek kitoks – užaugau grodamas elektrine gitara ir, kuomet pamažu to atsisakiau, pradėjau ieškoti labiau tradicinio garso. Man buvo įdomi Viduramžių muzika ir ieškodamas būdų, kaip išmokti improvizuoti, be kitų dalykų, aš atradau Kretos, turkų, afganų muziką ir pradėjau ją studijuoti. 

Tad akivaizdu, kodėl taip spontaniškai visos šios Kretos, persų, turkų ir kt. muzikinės įtakos susijungė mūsų kūryboje... Visas jas galite girdėti trio naudojamose gamose ir ritmuose. 

Apie ką yra jūsų kūriniai, kokias emocijas jais siekiate perteikti? Tai yra muzikinės improvizacijos ar konkrečios istorijos, kurias siekiate papasakoti įvairių instrumentų garsais? Kokią žinią su savo muzika norite perduoti pasauliui?

Instrumentinė muzika skirtingai nei dainos su tekstais, kurios suteikia specifinę reikšmę kiekvienai melodijai, turi galią peržengti bet kokią „žemišką“ siaurą reikšmę. Nesvarbu, koks buvo tavo tikslas, kuomet kūrei melodiją, nes kiekvienam klausytojui tai turės skirtingą reikšmę, ir mums visa tai atrodo labai įdomu bei daug artimiau realybei nei uždara, griežta idėja, esanti kiekvienoje dainoje. Taigi scenoje mes perteikiame tai, kas mus įkvepia, ir kiekvienas žmogus iš mūsų pasirodymų turėtų pasiimti tą, kas jam ar jai atrodo gera, nauja ar įdomu. Netgi, jei tu to nedarai sąmoningai, muzika atspindi, kas tu esi, galbūt net daugiau nei žodžiai, kuriuos sakai per interviu! Apskritai aš manau, kad mes savo kūriniais „nebandome“ pasakyti nieko ypatingo – geriau yra neieškoti kažko išskirtinio muzikoje, nebandyti to demonstruoti ar parodyti. Geriausia yra viską palikti laisvai tekėti sava vaga.

Jūsų pasirodymai pasižymi mums neįprastų senovinių instrumentų gausa. Kiek jų atsivežate į koncertus ir kuo jie yra ypatingi?

Scenoje mes siekiame perteikti tokią pat atmosferą, kokią mes susikūrėme studijoje įrašinėdami savo kompaktinį diską „Mavra froudia-Celles negres“, todėl, taip, kartais mums reikia skirtingų instrumentų kiekvienai dainai, nepaisant to, kad kartais tenka susidurti su logistikos problemomis. Vardan šios atmosferos, koncertų metu kiekvienas iš mūsų gali groti keturiais ar penkiais instrumentais. Mes naudojame kelias liutnias (laouto, kopuz, fretless gitarą, afganų rabab), dviejų skirtingų stilių Kretos lyras, vieną senovinę ir vieną modernią su pritariančiomis stygomis (abejos yra pagamintos Stelios), rylą ir kelis mušamuosius instrumentus: zarb, bendir ir daf.

Į Lopez-Petrakis-Chemirani trio yra susibūrę skirtingų muzikinių disciplinų atstovai, todėl smalsu sužinoti kuo pasižymi kiekvienas trio narys ir koks kiekvieno jūsų vaidmuo grupėje? Kokiuose be šio trio muzikos projektuose ir veiklose dalyvaujate? Kuo dar užsiimate?

Aš, Efrén, ir Stelios esame pagrindiniai mūsų trio kompozitoriai, o Bijan į „žaidimą“ dažniausiai įsitraukia vėliausiai, kompozicijas papildydamas ritminiais raštais. Iš tiesų šiuo metu Kretoje mes dirbame ties antruoju mūsų kompaktiniu disku ir šis procesas vyksta panašiai kaip ką tik nurodžiau.

Kalbant apie kitus muzikinius projektus, aš (Efrén) turiu savo Viduramžių muzikos projektą – „Evo“, su kuriuo ką tik išleidome pirmąjį kompaktinį diską pavadinimu „Eva“, ir dažnai prisidedu prie daugybės kitų projektų. Taip pat esu muzikos prodiuseris ir mokytojas (daugiau informacijos apie Efrén veiklą www.efrenlopez.net).
Stelios yra Kretos kvarteto, grupės pasišventusios Kretos tradiciniam repertuarui, muzikos redaktorius. Jis kartu yra instrumentų kūrėjas ir turi savo įrašų studiją Mochlos vietovėje (Kreta) (daugiau informacijos apie Stelios www.steliospetrakis.com).

Bijan Prancūzijoje taip pat turi savo grupę „Oneira“ ir, žinoma, su savo tėvu Djamjid bei broliu Keyvan groja Chemirani šeimos mušamųjų trio. Be to, kiekvienas mūsų nuolatos studijuojame savo gerbiamus instrumentus.

Jūsų trio 2010 m. išleistas albumas „Mavra froudia-Celles negres“ atsidūrė trečiojoje Europos world muzikos topų vietoje. Kaip manote, kas padėjo išpopuliarėti šiam albumui? Kokie tolesni jūsų kūrybiniai planai?

Itin svarbus dalykas, kad mes pasiekėme šią aukštą vietą su instrumentiniu albumu, kuris nėra „lengvas klausalas“, todėl mes esame labai laimingi. Kaip jūs minėjote, mes esame gana gerai žinomi tam tikrose žmonių grupėse – tikriausiai tai padėjo atkreipti dėmesį į mūsų muziką. Bet kokiu atveju, mes įdėjome labai daug darbo ir laiko į „Mavra froudia-Celles negres“, nes nesiekiame „greitų produktų“ – mes mėgaujamės visu kūrybiniu procesu bei įrašinėjimo sesijomis, todėl savo muzikoje stengiamės pasirūpinti kiekviena pačia smulkiausia detale. Manau, kad išsilavinę klausytojai tai įvertina, nes šiais laikais paprastai viskas vyksta labai greitai.

Šiuo metu mes sunkiai dirbame ties savo nauja produkcija. Turime paruošę daugybę kūrinių, kuriuos reikia „nušlifuoti“ ir laikas parodys kaip jie toliau išsiplėtos. Taigi tikriausiai per kelis ateinančius mėnesius mes pradėsime įrašinėti albumo „Mavra froudia-Celles negres“ tęsinį. Mes labai džiaugiamės šiuo projektu!

Jūsų atliekama ir kuriama muzika yra originali, joje susitinka skirtingų kultūrų ribos ir laikmečiai, grojama daugybe dabartiniam žmogui neįprastų instrumentų. Ar taiklu pavadinti jūsų muziką Viduržemio jūros regiono muzikos tradicijų lobynu?

Iš tiesų kūryboje mes paklustame tik vienam dalykui: kuriame ir grojame muziką, kuri mums patinka, naudojame instrumentus, kurie mums yra artimi ir su kuriais gera groti. Jei tai sukuria muziką, kuri peržengia ribas, tai yra tik sutapimas – tai nėra mūsų siekis a priori. Kad daugelis žmonių nežino instrumentų, kuriais mes grojame, yra tiesa, ir tai yra blogas kultūrinio imperializmo atitikimas, kurį sukuria ekonomiškai pajėgiausios šalys likusių pasaulio valstybių atžvilgiu. Mes norime, kad būtų priešingai. Galiu sakyti, kad mūsų muzika yra lobis, bent jau pačiam trio, tačiau yra daugybė gražių lobių, kuriuos kiekvienas gali atrasti Viduržemio jūros regiono tradicijose... Taigi tiksliau būtų pasakyti, kad mūsų muzika „yra vienas iš lobių“, tačiau ne vienas didelis „tradicijų lobynas“.

Jūs pirmą kartą koncertuosite Lietuvoje, tad kokias mintis sukėlė kvietimas atvykti į mūsų šalį?

Taip, tai bus pirmas kartas, kuomet mes lankysimės Lietuvoje, ir tuo mes labai džiaugiamės. Lietuva man iki šiol buvo žinoma dėl nuostabios gamtos ir geriausių krepšinio žaidėjų.

Ką žinote apie mūsų šalies muzikines tradicijas? Ar galėtų jos tapti jūsų atliekamos muzikos dalimi?

Deja, nedaug ką žinau apie Lietuvos muzikines tradicijas. Prašau man atleisti! Niekada neturėjau progos jų pasimokyti, bet tikiuosi, kad tai įvyks mūsų kelionės į jūsų šalį metu.  

Pabaigai atskleiskite paslaptį, kokios muzikos ir emocijų Lietuvos klausytojai gali tikėtis iš jūsų pasirodymų kovo mėnesio koncertuose?

Aš negaliu paaiškinti ir atskleisti šios paslapties, kas bus, nes pats vis dar bandau tai suprasti... Kitu atveju tai nebebūtų paslaptis... Bet pažadu koncertą su labai puikiomis kompozicijomis, nuostabiais senoviniais ir naujais muzikos instrumentais, labai šiltą bendravimą, puikų atlikimą, didelį ir dinamišką diapazoną – nuo labai švelnių iki labai galingų akimirkų, ir šiek tiek humoro jausmo...

Ačiū už atsakymus.