Apsikarstę vandens buteliais ir miesto planais atvykėliai šmirinėja siauromis Venecijos gatvelėmis, skuba šimtais kanalus jungiančių tiltų ir tiltelių, užvertę galvas dairosi į Dožų rūmus, Šv.Morkaus baziliką ar suka į atokesnes, turistų rečiau lankomas gatveles.
Į ekskursiją - vandens autobusu
Kai karštis tampa nepakeliamas, nejučia akys pradeda ieškoti artimiausio vandens šaltinio - gėlo vandens kolonėlės, krano ar pamestos laistymo žarnos, kurią galėtum paversti atgaivą suteikiančiu dušu.
Vandens autobusų stotelėse laukiantys keleiviai skuba įlipti pirmieji - kad užsiimtų vietą atvirame laivo denyje, kur gaivaus oro gurkšnį atgena švelnus vėjelis. Pavėlavusieji braukia žliaugiantį prakaitą uždarame vaporeto salone. „Per tris dienas išprakaitavau tiek, kiek per visą gyvenimą neišvarvinau prakaito visose saunose kartu sudėjus“, - konstatuoja pavargusi keleivė.
„Gondola?“ - šypsodamasis vilioja vienas iš kelių šimtų dryžuotais marškinėliais ir raudona kaklaskare pasipuošusių Venecijos valtininkų. Vos papurtai galvą, jo akyse dingsta bet koks susidomėjimas. Nors mažiau nei valandą trunkanti iškyla kanalais kainuoja 80 eurų (280 litų), norinčių išmėginti šią pramogą netrūksta. Judriausiose miesto vietose net susidaro gondolų ir visuomeninį transportą atstojančių vandens autobusų grūstys, kurias valtininkai, privalantys praleisti tik tvarkos sergėtojų ir greitosios pagalbos transportą, ignoruoja laukdami, kad kelią išlaisvintų didieji laivai.
Miestą gaubiant sutemoms, gondolos, kurių mieste priskaičiuojama 408 - ios, tvarkingai rikiuojamos Didžiojo kanalo krantinėje ar mažesniųjų kanalų prieplaukose. Nuo XI a. neatsiejama Venecijos dalimi laikomų grakštaus korpuso plokščiadugnių laivelių pirmagalis nežymiai išlenktas kairėn - kad atsvertų irkluotojo jėgą ir neleistų gondolai sukinėtis ratais. Nors prieš puspenkto šimto metų paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą, šiandien šie laiveliai asocijuojasi su prabanga - ne tik dėl brangios kelionės, bet ir dėl aksomais viliojančių krėslų, žvilgančių juodų šonų, auksinių Venecijos simbolių - liūtų.
Vandens autobusai - ne tik patogi susisiekimo priemonė, bet ir puikus transportas ekskursijai po Veneciją, kartu teikiantis atokvėpį pavargusioms turistų kojoms. Juolab kad net keletas vaporetų maršrutų eina per visą Didžiojo kanalo ilgį, o autobusams dažnai švartuojantis prie stotelių galima atidžiau apžiūrėti palei vandens kelią per penketą amžių pastatytus ištaigingus rūmus, kurių panorama atskleidžia miesto istoriją.
Miesto įžymybės vietinių nedomina
Tie, kuriems vis dėlto pabosta Venecijoje besiblaškančios minios turistų ir puošnių rūmų didybė, vandens autobusais leidžiasi į čia pat esančias Burano ar Murano salas. Atvykstančius į Buraną iš tolo pasitinka ryškiaspalviai namai, kreivas bažnyčios bokštas ir visame ore plevenantys garsieji Burano nėriniai.
Kaip ir Venecijos miestą, Muraną sudaro grupė tiltais sujungtų salelių. Nuo 1291 m. Muranas tapo stiklo gamybos centru, nes, siekiant miestą apsaugoti nuo gaisro ir dūmų, čia buvo perkeltos visos krosnys ir amatininkai. Murane pasijunti lyg tikroje stiklo šalyje - kad ir kur eitum, visur ausį pasiekia švelnus stiklo skambėjimas, o užsukus į bet kurią iš gausybės čia įsikūrusių stiklo krautuvėlių nedrąsu ir pasisukti - tiek aplink įvairiausių stiklo dirbinių.
Aplankyti visas Venecijos įžymybes, pamatyti jos muziejuose saugomas neįkainojamas meno vertybes neįmanoma ir kažin ar verta. Unikaliausia šiame mieste - jo dvasia. Tačiau jei vis dėlto turite tikslą pamatyti Venecijoje esančius garsius meno kūrinius, iš anksto pasirūpinkite informacija, kur juos rasti. Vietiniai italai vargu sugebės paaiškinti, kur, pavyzdžiui, stovi garsaus karvedžio Bartolomėjaus Koleonės statula, galios ir judesio veržlumu prilygstanti Donatelo darbams. „Žinote, ryte skubu į darbą, vakare - į namus, Venecijos nematau, nežinau, kur tokia statula“, - turistės tardoma teisinasi jauna italė.
Kai pavargę turistai vakare skuba visais iš Venecijos vedančiais keliais palikti miestą, į jį sugrįžta rūkas. Tolstant laivui, keleivių dėmesį patraukia tolumoje įsiplieskęs gaisras. Nors dangų laižantys ugnies liežuviai liudija naikinančią stichijos jėgą, gaisras, kaip ir Venecija, vis labiau atrodo tik susapnuotas sapnas.
"Laisvalaikio" informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
