Lyg atsidūręs kitoje planetoje
Tasmanija iš tiesų labai toli, pačiame pasaulio pakraštyje. Po skrydžio iš Anglijos į Australiją, kuris trunka 24 valandas, netrukus apima savotiškas izoliacijos jausmas, nes visą laiką jauti esąs kitoje pasaulio pusėje. Čia tvyro neapsakoma ramybė, gaubianti nuostabaus grožio kraštovaizdį, kur mylių mylias nepamatysi jokio žmogaus. Gyvenimo tempas čia gerokai atsilieka nuo Australijos, ką kalbėti apie Londoną. Atrodo, tarsi būtum atsidūręs kitoje planetoje.
Devenporto oro uoste išlipus iš lėktuvo galima išsinuomoti automobilį ir leistis į salos gilumą. Saulė skaisčiai šviečia, tačiau ji ne tokia kaitri kaip Australijoje. Priešingai, pro atvirus automobilio langus sklinda vėsokas ir gaivus oras.
„Kur dingo žmonės?“ - kyla klausimas važiuojant per miestelius, kurie, atrodo, tik šmėsteli pro akis ir dingsta. Žaidimas „pastebėk žmogų“ ir ateity bus pats įdomiausias keliaujant per šalį. Šioje Australijos valstijoje, kurios plotas kaip Airijos, gyventojų tiek pat, kiek viename iš Londono rajonų.
Privažiavus Lemontaim Lodžą, galima išvysti prašmatnius rąstų namelius miške, su malkomis kūrenamais židiniais, puikiomis voniomis ir verandomis, kurios išeina į mišką. Čia gali sėdėti ir valandų valandas klausytis papūgų, kakadu ir tulžių skleidžiamų garsų bei mažųjų Australijos kengūrų, oposumų (sterblinės žiurkės - red. past.) ir kitų laukinių gyvūnų šnarėjimo.
Apsiavus patogius batus, galima patraukti pasižvalgyti po apylinkes. Su kiekvienu žingsniu galima mėgautis arbatmedžio, pušų ir eukaliptų aromatais, kuriuos skleidžia kojų trypiami nukritę lapai. Tai tokia aromaterapija, kokios nenusipirksi buteliuke.
Pasaulio paveldas
Po pietų, kuriems patiekiamas tasmaniškas patiekalas iš vėžienos ir geros kokybės vyno, laukia tradicinis šių vietų ritualas – stebėti oposumus, kengūras ir vambatus, smaguriaujančius pietų likučiais. Sutemus turistai susirenka galinėje verandoje ir aikčioja, kai įvairiausi gyviai šokinėja ir šliaužioja po kojomis ieškodami maisto.
Ryte pažadina paukščių giesmės. Susikrovus sausus pietus galima leistis į Kreidlo kalnų ežero Sent Klero nacionalinį parką, esantį už 20 kilometrų. Jis priklauso pasaulio paveldui, nes yra vienintelis, kuriame veisiasi tokia daugybė laukinių gyvūnų. Visi takeliai sužymėti, todėl galima leistis į pusvalandžio pasivaikščiojimą ar penkių dienų kelionę po apylinkes.
Už dviejų su puse valandos kelionės į vakarus nuo Kreidlo kalno įsikūręs Streihano miestelis, kuris yra didumo sulig vidutiniu Anglijos žvejų kaimeliu. Pagrindinėje gatvėje yra pora kavinių, duonos parduotuvė, meno ir amatų parduotuvėlių bei viešbučio baras, kuriame vietiniai gyventojai renkasi pažiūrėti kriketo varžybų ir atsigerti alaus. Gatvės gale įsikūrusi agentūra, kurioje galima užsisakyti keliones po Gordono džiunglių upę, iškylą plaustais po Franklino upę, pasiplaukiojimą kajakais, jodinėjimą arkliais bei apžvalginius skrydžius virš jūros.
Įspūdingi istoriniai statiniai
Tasmanijos istorija labai įdomi ir ją čia labai daug kas mena. Pavyzdžiui, turistai gali nakvoti Ormistono rūmuose. Tai karalienės Onos Federacjos namai, pastatyti 1899 metais. Šalyje, kurią beveik prieš 200 metų apgyveno pirmieji europiečiai, net ir šimto metų senumo namas yra retenybė, o Ormistono rūmai laikomi senoviniais ir didingais.
Už keturių su puse valandos kelio įsikūrusi šalies sostinė Hobartas. Gamtovaizdis palei kelią keičiasi ir keičiasi, todėl kelionė visai nepabosta. Kalnus keičia raižytos smiltainio vietovės, slėniai, lygumos, kuriose matosi fermos. Net ir Hobarte nuolatos jauti gamtą – Velingtono kalnas stūkso visai čia pat. O miestas įsikūręs ties Dervento upės žiotimis.
Sostinėje gyvena apie 195 500 žmonių. Mieste iš karto verta aplankyti Salamankos turgų, kuris vyksta kiekvieną šeštadienį Salamankos aikštėje. Tai vienoje eilėje stovintys seni karaliaus Jurgio laikų sandėliai, kurie buvo paversti parduotuvėmis ir galerijomis. Turguje prekiaujama vietinių gyventojų gaminiais, keramikos dirbiniais, marškinėliais ir rankdarbiais. Vakare galima apsilankyti stilingame „Byob“ restorane, kuriame gaminami europietiški valgiai. Ten susitelkęs naktinis sostinės gyvenimas.
Salos pietryčiuose plyti Tasmano pusiasalis. Čia vėl akis į akį galima susidurti su istorija. Kalėjimo griuvėsiai Port Arture, pačiame pusiasalio gale, yra viena didžiausių salos atrakcijų turistams. Nusikaltėliai, kurie, atplukdyti į Australiją, dar kartą nusikalsdavo, būdavo gabenami į Port Arturą, į sunkiuosius darbus. Kad ir kaip tai atrodytų ironiška, ši vieta neapsakomo grožio ir, atrodo, visai nedera su čia vykusiais žiaurumais.
Akį traukia nuostabaus grožio smiltainio bažnyčia kalno viršūnėje, tačiau baisu pasidaro, kai sužinai, kad ją statė ir akmenis bei plytas į kalną tampė aštuonmečiai nusikaltėliai. Gražus, anglišką kaimą primenantis sodelis, įrengtas specialiai britų kariškių žmonoms, tėra vos už kelių šimtų metrų nuo kalėjimo kamerų bei kiemo, kur kaliniai buvo plakami. Dar baisesnis dalykas įvyko 1996 metais, kai ginkluotas nusikaltėlis 16 valandų kavinėje laikė įkaitus ir 35 žmones nušovė.
Šiuo metu vienintelė grėsmė - vambatai ir mažosios kengūros, kurios gali iššokti tiesiai priešais automobilį. Iš tikro, ant kelio pilna vargšų suvažinėtų gyvūnėlių. Norint pasigrožėti šiais laukiniais gyvūnais, reikia apsilankyti Gyvūnų gelbėjimo centre, kur priglaudžiami našlaičiais likę jaunikliai bei sužeisti gyvūnai. Čia gyvena didžiosios ir mažosios kengūros, galima paglostyti vambatą ir stebėti, kaip šeriami sterbliniai vilkai. Šių sterblinių gyvūnų dantys tokie pat aštrūs kaip ryklio. Tačiau jie vis tiek labai mieli.
Vertas dėmesio ir Ričmondas. Čia pagrindinės atrakcijos - kalėjimas ir karaliaus Jurgio laikų statiniai.
Kada vykti į Tasmaniją
Tasmanijoje subtropinis, jūrinis klimatas ir, skirtingai nei kitose Australijos dalyse, yra keturi metų laikai: vasara prasideda gruodį, ruduo - kovą, žiema - birželį, o pavasaris - rugsėjį. Net vasarą oras gali kaitaliotis. Todėl reikia pasiimti ir vasarinių, ir šiltesnių drabužių bei neperšlampamą lietpaltį.
Pagal užsienio spaudą
