Poilsis pilyse - išskirtinis ir kažin kiek sutaupyti vargu ar pavyks. Bet yra ir gana priimtinų variantų.
Čekija
Tai vienas iš prieinamų variantų, „ekonominė klasė“ tiems, kurie gerbia tinkamą kainos ir kokybės santykį. Pirma, Čekija, kaip žinoma, nelabai toli, ir tai iškart jaučiasi perkant bilietą. Antra, ten daug pilių. Kai kuriose vyksta vynų degustacija ar ekskursijos, kurias paprastai veda tiesioginiai ar netiesioginiai palikuonys tų, kuriems kadaise priklausė šie didingi statiniai.
Žofine, pavyzdžiui, galima pavakarieniauti ar atšvęsti Naujuosius metus, Seno ir Stiržino pilyse - stabtelėti paviešėti.
Beveik kiekviena Čekijos pilis yra užmiestyje, apsupta arba miško, arba sodo. Pastatai gali būti ir labai seni, ir palyginti nauji, statyti praėjusiame amžiuje. Beje, jie vis vien stilizuoti pagal Senovės dvasią, kad ir tas pats Senas. Čekijos dvarų istorija ne mažiau įdomi už, tarkim, Prancūzijos.
Prancūzija
Regis, šios šalies pilys populiariausios tarp turistų. O taip yra todėl, kad grakšti architektūra ir subtilus interjeras susipina su Prancūzijos parkų ir sodų grožiu, be to, nereikia pamiršti ir svaiginamų geriausios pasaulio virtuvės kvapų bei skonio, o visa tai kartu paėmus persunkta istorijos. Lašelis jauno vyno ir...
Apsigyvenusiems Prancūzijos pilyje skirta pramogų programa atitiks aristokratiško avantiūrizmo dvasią, būdingą šiai šaliai. Įdomybių apžvalga iš oro baliono gondolos, jojimas, įvairių taurių vyno rūšių vertinimas. O ilgas sąrašas žinomiausių praeities žmonių, gyvenusių Prancūzijos pilyse, leis pasijusti istorijos dalele.
Prancūzijos pilys skiriasi viena nuo kitos numerių kaina ir darbo režimu. Daugelis priima gyventojus ištisus metus, o kai kurios veikia tik keletą mėnesių. Pavyzdžiui, viduramžių stiliumi alsuojanti Eza pilis, tarsi paukščio lizdas prilipusi ant uolos viršum jūros, uždaryta nuo
lapkričio 1 iki balandžio 1 dienos. Beveik šimtą metų stūksanti pilis su gėlių apipintomis grubiomis akmens sienomis, storomis medinėmis sijomis, išties karališkomis lovomis - labai romantiška ir graži vieta. Pilyje tik 10 numerių, ir tai greičiau pliusas nei minusas.
Jei jums maža vienos pilies, vykite į Luaros slėnį. Šenonso, Volandris, Šinonas, Blua, Šomonas, Šamboras - štai tik kelios iš tų pilių, kurias galima rasti šios nuostabios upės pakrantėse. Kiekviena jų įdomi savaip: viena - voniomis, išklotomis mozaika ir išpuoštomis didžiųjų prancūzų atvaizdais (galite net pajuokauti grįžę, kad maudėtės kartu su šio pasaulio galiūnais), kitos - tvirtovių sienomis, ant kurių šiandien žaliuoja giraitės ir skrajoja paukščiai.
Žodžiu, lengvabūdiška ir avantiūristinė Prancūzija ir Čia ištikima sau.
Portugalija
Čia pilių lankymas yra valstybės verslas, kuriam pradžią davė vienas Portugalijos diktatorių. Tiesa, jis elgėsi kitaip negu proletariato vadai - pilis ne nacionalizavo, bet išpirko (per patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį), kad vėliau nuomotų turistams. Pasirinkimas labai platus. Į urbanizaciją linkusios asmenybės rinksis tas, kurios stūkso miestuose, o vertinantys kaimo gyvenimą apsigyvens užmiesčio pilyse. Tie, kurie vaikystėje rydavo nuotykių knygas, apsigyvens niūriose tvirtovėse storomis sienomis, o norintieji pasinerti į XVIII amžiaus kurtuazinį pasaulį išsirinks medžioklės rūmus, nors jų paslaugoms - ir pilis vienuolynas. Kiekvienos pilies interjeras atitinka tos epochos, kurioje buvo statyta, stilių iki smulkiausių detalių - baldų, apyvokos daiktų, audinių. Bet nereikia bijoti, kad ir buities sąlygos bus „priešistorinės“. Jums negresia viduramžiški tualetai, neteks praustis dubenyje, užsipilant iš ąsočio. Šiuolaikiniai patogumai į istorinį kontekstą įpinti labai nepastebimai ir delikačiai, negadina kolorito. Pavyzdžiui, buvusiuose Busako karališkuosiuose medžioklės rūmuose nūnai - penkių žvaigždučių viešbutyje, Čia galima ne tik pasigrožėti žymių praeities menininkų freskomis ir paveikslais, bet ir išsimaudyti šiuolaikiniame baseine, pasišvaistyti teniso rakete ir net išsinuomoti sraigtasparnį. Tiesa, skraidyti virš šios „MieganČiosios gražuolės pilies“ ne taip įdomu kaip landžioti tarp reliktinių medžių ir gerti gaivų šaltinio vandenį iš rieškučių. Tie, kuriems artimesnė ne gamta, o kultūra, gali automobiliu nuvažiuoti iki senovinio Koimbrės universiteto ar pasižvalgyti po senovės romėnų statinių liekanas Konimbrige.
Didžioji Britanija
Šiek tiek daugiau nei prieš pusę amžiaus Anglijos pilys buvo įprastinamai - jose gyveno paprasti anglų lordai, kuriems, tiesa, vis sunkiau sekėsi išlaikyti didingus pastatus. Ištikus ekonominei krizei Pilys būdavo parduodamos turtingiems amerikiečiams. Paaiškėjo, kad ir pilys gali tapti pajamų šaltiniu. Numeris X amžiaus Skibo pilyje Škotijoje kainuoja 800 svarų, tiesa, įskaitant pusryčius, pietus ir vakarienę. Šie rūmai - tikras himnas snobizmui, nes net už tokius pinigus Apsistoti juose turistas gali tik vieną kartą. Pakartotinių vizitų teisė suteikiama rinktiniams asmenims, ir atrankos kriterijus toli gražu ne visada yra piniginė.
Šveicarija
Jei esate pripratę prie auksinių vonios Čiaupų, keliaukite į Šveicariją ir galėsite palįsti po dušu, kur vanduo liejasi iš paauksuotos paukštės. O kaip saldžiai išsimiegosite muziejinėje lovoje, kurioje galėjo vartytis jūsų proprosenelė, jei būtų buvusi Anglijos karalienės draugė! O tokių smulkmenų, kaip marmurines vonios ir šilkiniai sienų apmušalai numeriuose, kurių interjerai atkartoja vieną iš istorijos epochų stilių, galima net neminėti. Jei rimtai nusprendėte pajusti, ką reiškia gyventi rūmuose, neužmirškite vakarinės suknelės, nes vakarieniauti teks žvakių šviesoje – tokia daugumos pilių tradicija.
Beje, visai nesvarbu, kokius rūmus pasirinksite: su kambariais, kainuojančiais kelis šimtus svarų ar eurų, o gal kur kas kuklesnius. Svarbiausia įkūnyti seną seną svajonę - patekti į pilį...
Pagal užsienio spaudą
„Vojaž i otdych“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
