Bet yra ir kita rivjera - pakrantės ruožas prie Šiaurės jūros Pietų ir Šiaurės Olandijos provincijose. Apskritai jūra prasideda tiesiog Amsterdame. Šis miestas išniro iš vandens, nelyginant Botičelio Venera, ir jame viskas šiek tiek žemiau jūros lygio. Bet vos vos nutolus nuo Amsterdamo, patenki jau į tikrą rivjerą - su žuvėdromis, auksinėmis kopomis ir nuostabiais kurortais. Ir net neabejokite: čia taip pat būna karšta.
Jūros šiukšlių muziejus
Jūros šiukšlių muziejus. Sunku įsivaizduoti? Jis taip ir vadinasi: „Jūra, paplūdimys ir šiukšlės“. Vaikai negali atplėšti akių nuo stiklinių stendų, prikimštų formelių, kibirėlių ir kastuviukų. O štai buteliai su rašteliais anglų, norvegų, islandų kalbomis, atplaukę prie Pietų Olandijos krantų iš visų Šiaurės Atlanto kampelių.
Šis muziejus - Zandvorto miestelio įžymybė. Čia nėra paradinių apartamentų - pakrantėje rikiuojasi trijų žvaigždučių viešbučiai su įstiklintomis terasomis ir žuvies restoranais. Sezono metu daugelyje privačių namų nuomojami kambariai.
Geriausi Olandijos paplūdimiai driekiasi smėlėtu pusmėnuliu nuo Zandvorto ir Eimeideno, Harlemo priemiesčių pajūry, kur gražius savaitgalius leidžia sostinės gyventojai, į pietvakarius iki Huk van Holando uostuko už 20 km į pietus nuo Hagos. Visos kelionės Olandijoje paprastai prasideda nuo Amsterdamo. Važiuojant į šiaurę iš Zandvorto, kairėje kelio pusėje tyvuliuoja jūra, dešinėje driekiasi fantastinis, kone Mėnulio, peizažas.
Tiems, kurie ieško prabangos ir dangoraižių, patartina iš Amsterdamo važiuoti į pietus, link Hagos ir galutinio mūsų kelionės tikslo - Sheveningeno, savotiškų Olandijos Kanų. Čia kiekvieną vasarą rengiamas garsusis smėlio skulptūrų festivalis. Nordveikas – tai virtinės viešbučių prie jūros, čia įsikūrusi ir Europos kosmoso agentūros būstinė.
Karališkasis viešbutis „Kurhaus“
Viskas prasidėjo 1818 metais. Apsukrus žvejys iš Sheveningeno kaimelio Šiaurės jūros pakrantėje pastatė medinį namuką, surentė keturias kabinas ir pradėjo imti didelius pinigus už maudynes gydomosiomis savybėmis garsėjančiame jūros vandenyje. Už papildomą mokestį žvejys parūpindavo klientams „maudymosi karietas“, kuriomis šie galėjo įvažiuoti tiesiai į jūrą, nesmaigstomi susirinkusių žioplių žvilgsnių. Buvo tikima, kad unikalus Šiaurės jūros vandens ir stipraus vėjo derinys gydo ne tik džiovą ir podagrą, bet ir sielos ligas.
XIX a. pabaigoje jūrų gydykla, vadinama vokišku žodžiu kurhauzas, iš medinio namuko virto prabangiu kurortiniu kompleksu su koncertų sale, dviem restoranais ir kazino. Koks tai unikalus statinys, išgarsinęs Sheveningeną visame pasaulyje, byloja garbės svečių knyga. Čia mėgdavo apsistoti Odri Hepbern, čia koncertavo Marlen Dytrich, Bingas Krosbis, Edit Piaf, Djukas Elingtonas ir „Rolling Stones“. Kurhauze svečiavosi Vinstonas Čerčilis, Japonijos imperatorius, Prancūzijos prezidentas, Michailas Gorbačiovas. Olandijos karalienė "Beatriks" viešbutyje švenčia savo gimimo dieną.
Olandiškos silkės ir kiti džiaugsmai
Sheveningenas - olandiškos silkės gimtinė. Miesto herbe puikuojasi trys silkės, kurias vainikuoja aukso karūna. Silkių sezonas prasideda gegužę - po visą miestą pasklinda vežimėliai, papuošti Olandijos vėliavėlėmis ir plakatais „Naujoji olandiška“. Kad silkė, ir taip visiems aišku. Olandai silkes valgo kaip katinai animaciniuose filmuose: ima už uodegos, atkragina galvą ir...
Bet Sheveningenas garsėja ne tik silke ir Kurhauzu. Čia gali pailsėti visa šeima, čia vyksta fejerverkų festivalis - jūros vandenyje atsispindintis ugnies šėlsmas neužmirštamas. Išbandyti laimės čionykščiame kazino žmonės važiuoja iš visos šalies. Šiaip jau olandai nėra labai azartiška tauta ir kazino jiems greičiau šeimyninio poilsio dalis. Dar vienas naktinio gyvenimo centras - Sheveningeno uostas. Čia geriausi žuvies ir rytietiškos virtuvės restoranai, tradiciniai olandiški barai.
Šią vasarą Sheveningenas švenčia šimtmetį, kai buvo atidarytas jūrų uostas. Iškilmių programoje - tradicinių kostiumų dienos, Žvejų šventė, koncertai uoste.
Pasaulinio kurorto šlovę jam atnešė smėlio paplūdimiai ir kopos. Pėsčiųjų ir dviračių žygiai per kopas - mėgstamiausias turistų užsiėmimas. Norintieji ir mokantieji gali pajodinėti pakrante, pradedantiems čia pat duodamos pamokos.
Liepą pagal didžiausio Europoje Šiaurės jūros džiazo festivalio programą krantinėje vyksta žymiausių pasaulio džiazo muzikantų koncertai. Sezono naujovė - turistinis traukinys, kuriuo galima apvažiuoti visas kurorto įžymybes. Muziejus po atviru dangum - tai miniatiūrinė Olandija, kurioje surinkti architektūros paminklų, bažnyčių, malūnų, geležinkelio stočių, oro uostų ir komercinių šalies įmonių modeliai.
Poilsis Olandijoje neįmanomas be apsilankymo olandiškoje blyninėje. Jei pažvelgsite į tai kaip į dar vieną įžymybę, tuomet jūsų neišgąsdins didžiuliai ir gana riebūs blynai. O jų begalė - net 85 pavadinimų!
Informacija keliautojams
Sezonas. Olandijos rivjeroje malonu ilsėtis nuo gegužės iki rugpjūčio. Tinkamiausias laikas maudytis - liepa, pirmoji rugpjūčio pusė (vandens temperatūra prie kranto - 18-21 laipsnis, vidutinė oro temperatūra - 20-25).
Ką pažiūrėti
Hagoje: Rembranto, Vermerio, Rubenso kūrinių kolekcijas; Taikos rūmai, kur posėdžiauja Tarptautinis teismas. Nordveike: Kosmoso muziejus. Harleme: Franso Halso muziejus. Leidene: universiteto botanikos sodą, vieną seniausių Europoje.
Nuotoliai Olandijoje juokingi, taigi pertraukėlėse tarp poilsio prie jūros automobiliu galima apvažiuoti visą šalį.
Kur apsistoti
Sheveningenas. Dvivietis numeris „Kurhaus“ viešbutyje kainuoja nuo 225 eurų parai. Jei linkę grožėtis „Kurhaus“ iš tolo, apsistokite keturių žvaigždučių viešbučiuose „Carlton Beach“ ar „Bilderberg Europa“ (dvivietis numeris kainuoja 70 eurų ir daugiau) arba trijų žvaigždučių viešbučiuose „Ibis“, „Noordzee“, „Mimoza“ (pradinė dviviečio numerio kaina - 50 eurų).
Zandvorte – „Zuiderbad“ virešbutis (specialus vasaros pasiūlymas: dvivietis numeris už 600 eurų per savaitę).
Dovanos iš Olandijos
Labiausiai paplitę: mediniai sabo, porcelianiniai niekučiai, tulpių svogūnėliai. Galima parvežti ir sūrio galvą, supakuotą į medinį batą ar indonezietiškų cigarų, kolonijinės praeities palikimo.
Paqal užsienio spaudą
„Domovoi“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
