Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Restorano apžvalga: „Room 12”

2020-09-02
Опубликовать вашу статью

Kai rinkausi vietą, kur čia įdomiau pavalgius pačioje Vilniaus miesto širdyje, į akį krito gana naujai atsidaręs, tačiau jau spėjęs užkariauti lankytojų širdis (o gal reikėtų sakyti skrandžius?), restoranas „Room 12”.

Rezervavau staliuką vėlyvai pirmadienio popietei. Ryte tuputį sunerimau, nes prieš planuodama pietus miesto centre, visai nepasidomėjau orų prognozėmis. O pasirodo termometro stulpelis grasino iškrėsti netgi 28 laipsnių pokštą! Tačiau atvykę į vietą supratome, kad galime atsikvėpti – čia bus pasirūpinta mūsų komfortu. Nors didžiuliai langai buvo atverti į Gedimino prospektą, iš vidaus mus maloniai gaivino kondicionieriaus vėsa. Buvo labai tyku bei ramu. Atrodo, visa aplinka tiesiog linkėjo atsipalaiduoti ir mėgautis.

Kadangi buvo labai karšta diena, nutarėme rinktis lengvesnius patiekalus, nors kepsnių meniu ir atrodė labai įspūdingas.

Mano kompanionas buvo vegetaras, bet prieš renkantis vietą, specialiai nestudijavau meniu, tiesiog lengvai užmečiau akį į meniu.lt esančią restorano anotaciją ir, skiltyje „Patiekalų tipas“ pamačiusi prierašą „Kepsniai/steikai“, „Vegetarų/veganų“, pagalvojau, kad pasirinkimo tikrai bus. Tačiau čia laukė maža straigmenėlė. Vegetariškų patiekalų „Room 12” meniu buvo gal tik trys (neskaitant desertų), vienas iš jų – iš vaikiško meniu. Tikrai nuoširdžiai nežinau, ką čia valgytų veganai... Tokiu skurdžių patiekalų vegetarams pasirinkimu mano bičiulis nenustebo. Jis yra vegetaras jau daug metų, tad pripratęs „įprastose“ kavinėse valyti garnyrą. Nepaisant to, kad nebuvo daug pasirinkimo variantų, kažką išsirinkti pavyko, nereikėjo prašyti tik garnyro. Aleliuja!

Šįkart aš nutariau išbandyti tai, ko dar nebuvau niekada gyvenime ragavusi! Čiupau jautį už ragų (tiksliau – omarą už žnyplių) ir užsisakiau omarų sriubos su tigrine krevete bei bruschett‘ą su antiena (iš užkandžių meniu). Šiandienos omaro ir antienos tandemas  man buvo naujas. O mano partneris užsisakė kreminės pomidorų sriubos su pelėsiniu sūriu bei raviolių su varške ir špinatais.

Pradėjome nuo sriubos. Mane nuo pirmo kąsnio sužavėjo dailus krevetės gabaliukas, patupdytas ant bruschett‘os riekės. Lengvai apskrudęs, tad skonis fantastiškas. Omarų sriuba buvo kreminė su lengvu žuvišku poskoniu. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad pajutau kažką išskirtinai omariško.  Manau, jei sriubą valgyčiau prieš steik‘ą, jos man būtų kiek per daug – pasirodė rieboka. O mano antras patiekalas – bruschett‘os su antiena –  buvo tikrai tobulas pasirinkimas skonio prasme. Priešingai, nei su omarų sriuba, antienos kaip mėsos išskirtinumas buvo gražiai pabrėžtas. Tik patys gabaliukai truputį neklusniai krito nuo bruschett‘os. Gal dėl to, jog buvo sausoki?

Mano kompaniono pomidorų sriuba buvo taip pat kreminė. Pelėsinis sūris patiektas atskirame inde – puikiai apgalvota, nes vos tik įmeti kelis gabaliukus sūrio, jis intensyviai ima stelbti patiekalo skonį. Pati sriuba mano partneriui pasirodė truputį per rūgšti. Raviolių skonis jam taip pat buvo kiek keistokas, bet šioje vietoje jau aš nebesusilaikiau nepaprašiusi paragauti. Man, kaip miltinių virtinukų mėgėjai nuo vaikystės, priešingai, jie pasirodė labai gardūs, švelnūs ir minkšti – puikiai pagaminti ir nė kiek nekeisti.

Galiausiai, desertui pasirinkome du skirtingus sūrio pyrago gabalėlius, kurie, kaip po to paaiškėjo, nebuvo jau tokie labai ir skirtingi – vienas su kreminiu sūriu ir braškių sluoksniu, kitas – be braškių sluoksnio, tiesiog kreminis. Vienbalsiai nutarėme, kad abu desertai mums pasirodė labai malonios tekstūros, itin švieži, gaivūs ir tirpstantys burnoje. Kokybiška latte kava čia puikiai derėjo.

Pagalvojau, kad jei ne degustavimo intencijos, savo noru, ko gero, eilinį kartą užsisakyčiau ką nors tokio „saugaus“, pvz. salotų, lietinių ar kokį kepsnį.

Beje, renkantis „Room 12” verta atkreipti dėmesį, jog norint sočiai papietauti ar pavakarieniauti, reikia nusiteikti išleisti kiek daugiau, nei išleistume įprastoje kavinėje, kurią renkamės tiesiog dienos pietums.

Sąskaita: Omarų sriuba su tigrine krevete – 7,50 eur, Kreminė pomidorų sriuba su pelėsiniu sūriu – 4,5 eur, Bruschett‘a su antiena – 5,50 eur, Ravioliai su varške ir špinatais – 5,50 eur, Latte kava – 6 eur (2 vnt.), Filadelfijos sūrio pyragas – 4,80 eur, Sūrio pyragas su braškėmis –   2.20 eur, Stalo vanduo su pagardais – 1 eur. Viso: 37 eurai.

Maistas: 5/5 – nepriekaištingas skonis, nepaisant to, kad omarų sriuba ir nenustebino.

Aptarnavimas: 5/5 – aptarnaujantis personalas buvo dėmesingas, bet neįkyrus.

Interjeras: 5/5 – skoninga, subtilu, jauku.

Bendras vertinimas: 5/5 – likome patenkinti viešnage, aplinka bei lengvais pietumis.

Ineta Žymančiūtė