Konditerę Laimą Vizbarienę atrandu instagrame – nesibaigiančiame nuotraukų sraute akis užkliūna už išskirtinių desertų fotografijų. Pyragaičiai, kurie atrodo tarytum aksomu dengtos papuošalų dėžutės, pastelinių spalvų skulptūriški tortai, vaisių formą ir net tekstūrą atkartojantys skanėstai – turiu pripažinti, Laimos kuriami desertai išties vilioja. Pokalbio metu su moterimi ir šnekamės apie užgimusią meilę konditerijai, darbo užkulisius, šiuo metu jos vedamus mokymus. Nevengiame ir karo Ukrainoje temos – Laima šioje šalyje mokėsi konditerijos subtilybių, tad turi daug kolegų. Ji atvirai užsimena tiek apie savo nerimą, tiek apie jų situaciją.
Laima, bendraujame prieš Velykas. Dėl šios priežasties, įdomu paklausti: kokie desertai šiemet bus madingi ant šventinio stalo? Kokios apskritai šio pavasario tendencijos?
Šiemet Velykoms išankstinių užsakymų neregistravau. Šie metai daugumai kitokie. Tai, kas atrodė yra pastovu, tapo labai laikina. Pradėjome labiau vertinti kiekvieną akimirką. Daug metų Velykas švenčiau ne Lietuvoje, todėl noriu turėti gražias akimirkas ir prisiminimus su savo artimaisiais. Šiemet per Velykas nedirbu.
Atėjus pavasariui visiems norisi lengvumo. Su desertais – tas pats, jie tampa lengvesni su uogomis ar švelnia rūgštele. Spalvos švelnios ir pastelinės.
Teko skaityti, jog didesnis jūsų susidomėjimas konditerija atsirado tada, kai sesuo instagrame parodė prancūziškus desertus. Kuo jie jus pakerėjo?
Dažnai sakau: mes pirmiausia ,,valgome akimis“. Mane sužavėjo prancūziško deserto vaizdas ir grožis. Tai tikrai išskirtinis desertas, kurio gaminimo kūryba yra begalinė. Tai nenuobodus desertas. Mano mėgstamiausi – desertai-vaisiai. Tai man ypatingas desertas, kuris gali būti įvairus savo skoniais, formomis ir spalvomis. Jie yra skulptūruojami desertai, sukuriant jų formą rankomis.
Savo žinias gilinote pas mokytoją Ukrainoje. Kokia tai buvo patirtis?
Taip, prieš tris metus skridau iš Anglijos į Ukrainą, Kijevo miestą. Tai buvo vienas iš mano geriausių sprendimų. Po mokymų tu gali išsinešti tik receptų rinkinį, bet baigus mokymus gali su savimi pasiimti ir meilę desertų gamybai. Taip buvo ir man – aš išsinešiau meilę desertų gamybai.
Ar vis dar palaikote ryšį su mokytoja ir kolegomis iš Ukrainos? Jei taip, papasakokite apie jų savijautą/būklę karo metu.
Taip, turiu kolegių, kurios liko Ukrainoje. Niekas nesitikėjo, kad taip bus. Iš vakaro dar susirašinėjome, o ryte gavau pranešimą: „Laima, mus bombarduoja“. Mes turim bendrą kolegių, su kuriomis mokiausi, grupę. Pirmiausia parašiau ten ir pasiūliau savo pagalbą. Labai nejauki situacija, baisu klausti: ar tu gyva? Kai kurios kolegės sėkmingai išvyko iš Ukrainos, kai kurios – liko. Kas išvyko sakė taip: „Laima, mes visada jausim kaltę, kad miegame geresnėje lovoje nei tie, kurie liko“. O tie, kurie liko Ukrainoje sako taip: „Mes gyvi ir fiziškai sveiki, bet morališkai – sužeisti“. Aš tikiu jų pergale, ir sakau: padėk kiek gali, ten – kur esi, su tuo – ką turi. Ir tikiu Lietuvos žmonių geranoriškumu.
Grįžkime prie mūsų pokalbio temos – konditerijos. Ar įmanoma išmokti desertų meno savarankiškai? Ar, vis dėlto, būtina investuoti į kursus, pamokas?
Viskas yra įmanoma, jei yra noras. Bet ar verta? Kiek bus išvaistyta laiko ieškant atsakymų į neaiškius klausimus. Nėra būtina investuoti į mokymus, bet jei tu nori išsiskirti savo darbais, kito gero kelio aš nežinau. Nemokamų dalykų ieškojimas yra nemeilė sau.
Kokių savybių reikia geram konditeriui?
Geros savybės, tinkančios geram konditeriui, tinka ir bet kuriam darbuotojui. Tai yra darbštumas, disciplina ir meilė dirbamam darbui. Viso kito, manau, galima išmokti.
Pacituosiu jus: „Kiekvienas meistras turi savo darbo stilių ir darbo braižą. Puiku, kai jis ištobulina savo stipriąsias puses“. Kokios yra jūsų stipriosios pusės?
Mano stiprioji pusė yra tai, kad dirbu darbą, kurį myliu. Man nėra sunku nei anksti keltis, nei ilgai dirbti. Su mylimu darbu tau yra ir noras dirbti, ir mokytis, ir stengtis, ir mylėti savo desertų užsakovą ar mokinį. Kita stipri mano pusė ta, kad aš nelaukiau ypatingos progos ir nebijojau bandyti. Aš tikiu gausa ir nebijau dalintis savo patirtimi. Visiems vietos po saule užteks. Tiek žinių prasme, tiek desertų užsakymų ar mokinių skaičiumi.
Susidariau įspūdį, jog mėgstate eksperimentuoti – savo tortuose derinti netradicinius ingredientus. Ar galėtumėte papasakoti apie netikėtą, tačiau puikų skonių derinį, kurį sukūrėte?
Patinka išskirtinai skoniai, bet kol kas, ko gero, ypatingiausias desertas yra mano galvoje. Tikiuosi, kad šiais metais jį pagaminsiu.
Jūsų instagram puslapį „Laima Cakes“ seka daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Kaip manote, kuo jūs juos žavite? Kokie įrašai susilaukia daugiausiai teigiamų įvertinimų?
Žmonės mėgsta tikras istorijas. Mano tokia ir yra. Reikia noro, ryžto siekiant savo svajonių. Aš juk, prieš tai, labai nesigilinau į tokių tortų gamybą, bet norėjau ir išmokau. Vadovavausi pasakymu, jei kažkas kitas moka, tai galiu išmokti ir aš.
Negaliu tiksliai atsakyti, tai gan sudėtinga. Tai, kas man yra labai gražu, nebūtinai patiks ir kitiems. Bet, ko gero, receptai – juos mėgsta visi. Tik aš, dėl laiko trūkumo, labai retai jais dalinuosi.
Ne tik gaminate tortus, tačiau ir vedate konditerijos mokymus. Kokia esate mokytoja?
Aš esu supratinga mokytoja ir tikrai labai myliu savo mokinius. Noriu, kad ir jie, po mano mokymų, išsineštų meilę desertų gamybai. Man yra svarbu, kad mano mokinys, po mokymų, būtų laimingas.
Papasakokite apie savo mokymus. Kaip ruošiate programas? Kokie žmonės pas jus ateina?
Šiuo metu organizuoju dviejų tipų individualius mokymus. Tai – prancūziški tortai ir skulptūruojami desertai-vaisiai. Kol kas to pilnai užtenka. Lietuvoje mokymų yra įvairių, bet tokių kaip mano – ne. Dauguma mokymų Lietuvoje yra grupiniai. Grupiniai mokymai ir individualūs – visada bus skirtingi kokybės prasme. Mano mokymus renkasi tiek įmonės, tiek privatūs asmenys. Mokymų programa „Skulptūruojami desertai“ yra labai mėgstama įmonių. Ją renkasi asmenys ir įmonės, turintys savo verslus: kavines, restoranus, viešbučių tinklus, o taip pat ir įmonės, užsiimančios konditerija Lietuvoje ne vienerius metus. Į mokymus prisijungia nuo pradedančiųjų iki technologų.
Kokie jūsų ateities planai?
Idėjų yra įvairių. Kol kas noriu išlaikyti savo darbus tuo pačiu tempu. Vieno žmogaus darbas yra gan ribotas: norint pasiekti daugiau, reikia daugiau darbo rankų.
Ačiū už pokalbį
Autorė: Rut Javič
