Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Pokalbis su tinklaraščio „Blemba, kaip skanu!“ autore Greta Bajoraite: „Jei turiu galimybę žmonėms papasakoti savo istoriją ir pasakyti, kad blogi dalykai atneša gerus – visada taip ir padarysiu“

2022-06-29
Опубликовать вашу статью

Ar jums pažįstama tokia situacija: susirandate įdomų receptą, pasigaminate patiekalą, o tada... Jo paragaujate ir išsprūsta frazė: „Blemba, kaip skanu!“. Mano pašnekovei Gretai Bajoraitei taip būna gana dažnai. Ne veltui jos maisto tinklaraštis įgijo būtent tokį pavadinimą. Su Greta, šiame interviu, kalbamės apie mitybą, tinklaraštį ir jo užkulisius. Kviečiu kiek išsamiau susipažinti su mano pašnekove. O jeigu pritrūks veganiškų receptų idėjų, apsilankykite jos paskyroje. (instagram: @blemba.kaip.skanu).

 

Greta, pokalbį norėčiau pradėti nuo klausimo apie Kiprą, mat, kaip suprantu, šioje šalyje esate praleidusi nemažai laiko. Papasakokite, kokį įspūdį jums paliko tiek pats Kipras, tiek šios šalies virtuvė?

Tiesą pasakius, niekada nenorėjau į Kiprą. Tiesiog vieną labai įprastą dieną, kai reikėjo keltis anksti ryte ir važiuoti į darbą, supratau, kad nesu laiminga. Nenorėjau gyventi tokio gyvenimo – tik ofisas ir namai. Tad nusprendžiau daryti tai, kas man kelia džiaugsmą – keliauti ir nieko neplanuoti. Atsitiktinai nusipirkau vienos pusės bilietą į Kiprą ir išskridau.

Laikas, kurį praleidau Kipre, man labai patiko. Teko bendrauti su daug įvairių tautybių žmonių, patyriau įvairių nuotykių, o svarbiausia, sutikau savo mylimąjį Liną. Ketinam ten grįžti pailsėti ir aplankyti vietas, kuriose eidavom į pasimatymus. Visgi, kai kurie miestai šioje saloje yra skirti naktinį gyvenimą mėgstantiems turistams, tad teko matyti ir labai liūdnų situacijų, pavyzdžiui, gelbėti apsvaigusią merginą nuo ją persekiojančių vyrų. Manau, kaip ir visur, yra visokių žmonių, vieni buvo nepaprastai geros širdies, kiti agresyvūs ir nemandagūs.

Kalbant apie maistą, kiprietiška virtuvė man nepasirodė išskirtinė. Nei mėsa, nei jūros gėrybės niekada manęs nežavėjo, tad dažniausiai rinkdavausi graikiškas salotas. Visgi, šalta frappe kava už 1 eurą tapo mano kiekvieno ryto ritualu. Jos pasiilgstu.

 

Grįžusi iš Kipro nusprendėte gyventi Palangoje, nors esate vilnietė. Kodėl pajūris, o ne sostinė?

Džiaugiuosi, kad užaugau Vilniuje. Vaikystė bei paauglystė ten buvo puikios. Bet laikui bėgant supratau, kad čia negaliu būti savimi. Man netinka didelio miesto ritmas. Pavargau nuo didelių atstumų, nuo žmonių gausos... Iš Palangos kilę mano tėveliai, čia gyvena mano seneliai ir kitos giminės, tad pajūris visada buvo mano antri namai. Dabar nenorėčiau gyventi niekur kitur. Čia radau ramybę, atradau save. Visur galiu nueiti pėsčiomis, niekada niekur nereikia skubėti ir visada užuodžiu pušis.

 

Fotografuojate, rašote straipsnius, dirbate su grafiniu dizainu. O taip pat piešiate, keliaujate, skaitote knygas, sprendžiate kryžiažodžius. Atrodo, jog įvairiausių hobių ir mėgstamų veiklų turite be galo daug. Visgi, nusprendėte dar ir kurti maisto tinklaraštį. Kodėl? Ką ši veikla jums duoda?

Niekada negalvojau kurti maisto tinklaraščio. Visada maniau, kad jeigu ir dalinčiausi kuo nors viešai, tai būtų gatvės fotografija arba rašyčiau įvairius tekstus. Bet taip nutiko, kad žmones namuose uždariusi pandemija, netikėtai man pačiai, paskatino atrasti naują hobį. Gaminti visada mėgau, kartais patiekalų nuotraukomis pasidalindavau su draugais, bet nieko daugiau. Šiandien džiaugiuosi, kad tinklaraštis atsirado mano gyvenime. Jo dėka susipažinau su daug mielų žmonių, kurie man dažnai pakelia nuotaiką, nors nesu jų mačiusi gyvai. Visgi, labiausiai širdelę glosto, kai žmonės parašo, kad kuris nors receptas gavosi puikiai, patiko visai šeimai. Ypač, jei su savo idėjomis pagelbėju užsiėmusiems žmonėms, pavargusioms mamoms ar tiesiog tiems, kas nemėgsta ilgai suktis virtuvėje.

 

Pavadinimas „Blemba kaip skanu“ – išties originalus. Jūsų sekėjai jau žino jo kilmę. Visgi, skaitytojams, kurie apie jus išgirdo pirmą kartą, papasakokite – kodėl būtent toks pavadinimas?

Kai kūriau tinklaraštį, man svarbiausia buvo, kad pavadinimas būtų susijęs su manimi ir lengvai įsimintų. Šią frazę pasakau beveik visada, kai paragauju kokį nors tikrai labai skanų patiekalą, o, manau, išgirdus pavadinimą iškart aišku, jog kalbama apie maistą, tad pavadinimui puikiai tiko.

 

Šiuo metu dalinatės tik veganiškais receptais. Kaip suprantu, pati vegane tapote „iš reikalo“ – atlikus maisto netoleravimo testą gydytoja rekomendavo atsisakyti kiaušinių, dalies pieno produktų. Papasakokite, kaip reagavote į šiuos pokyčius?

Aš nesu veganė, valgau žuvį. Kol kas dar nesu pasiruošusi pilnai veganizuoti savo mitybos, bet tikiuosi, kad ateity priimsiu šį sprendimą.

Visą gyvenimą valgiau mėsą – tiek vaikystėje, tiek studentavimo laikais labai mėgau vištieną. Kai mokiausi mokykloje, tikrai neįsivaizdavau kaip galima būti vegetaru – kaip ir dauguma galvojau: „ką jie ten tada valgo?“. Bet kuo toliau, tuo labiau pradėjau pastebėti, kad nenoriu mėsos. Niekada nemėgau jautienos, o kiaulienos kvapas su kiekviena diena atrodė vis šlykštesnis. Tad kelias iki šiandien, kai nebevalgau mėsos, buvo natūralus. Skirtumas tik toks, kad pasikeitė ir požiūris. Dabar žinau iš kur ir kaip mėsa atsiranda lėkštėje.

 

Praėjusiais metais gyvenimas man metė didelių iššūkių, vieną po kito. Nenoriu plėstis, pasakysiu tik tiek, kad teko iš naujo kibtis į gyvenimą. Todėl kai atgavau šiek tiek jėgų, visas jas skyriau sveikatos stiprinimui. Todėl ir atlikau maisto netorelavimo testą. Senai įtariau, kad turėčiau vengti pieno produktų, nes po jų skaudėdavo pilvą, neturėdavau energijos. Rezultatai tik patvirtino mano spėliones, gydytoja rekomendavo atsisakyti pieno produktų bei kiaušinių bent tris mėnesius, jei noriu išvalyti organizmą ir pamatyti bent kažkokį pagerėjimą. Jau devyneri mėnesiai kaip nevalgau kiaušinių bei pieno produktų. Kažkokių apčiuopiamų pokyčių negalėčiau įvardinti, bet žinau, kad jaučiuosi puikiai, atgaunu jėgas, tad manau, kad mityba prie tokios savijautos tikrai stipriai prisidėjo.

 

Dalį gyvulinės kilmės produktų vis dėlto galite valgyti. Pavyzdžiui, sviestą – jį, jūsų organizmas, toleruoja. Papasakokite, ar šiuo metu jūsų mityboje yra gyvulinės kilmės produktų?

Taip, toleruoju sviestą, mocarelos sūrį ir kiaušinio baltymą. Tad kartais naudoju sviestą, bet labai retai. Taip retai, kad net neprisimenu kada paskutinį kartą teko jo valgyti, galbūt prieš kokį mėnesį ant kokio nors sumuštinio. Vienintelis mano maisto racione likęs gyvulinės kilmės produktas yra žuvis.

 

Papasakokite apie tinklaraščio užkulisius: ar planuojate turinį, ar receptus keliate spontaniškai?

Turinio neplanuoju, mėgstu viską daryti spontaniškai. Receptus dažniausiai kuriu iš maisto likučių, iš to, ką randu namuose. Kartais fotografijai skiriu daug laiko, ypač, jei tai desertas, bet jeigu tai karštas patiekalas, padarau vos kelis kadrus ir skubu valgyti dar šiltą maistą. Labiausiai patinka redaguoti nuotraukas ir pamatyti patinkantį rezultatą. Recepto nuotrauka man nebūtinai turi būti kažkuo ypatinga, svarbiausia, kad maistas joje atrodytų skaniai.

 

Gal pastebite tendencijas: kokie receptai susilaukia daugiausiai sekėjų dėmesio?

Tiesą pasakius, visai neperprantu savo sekėjų! Kiekvieną kartą labai nustebina jų reakcijos. Kartais atrodo, kad įrašas susilauks daug dėmesio, o būna atvirkščiai. O kartais pasidalinu paprastais patiekalais, su ne taip mėgstamais ingredientais, ir žmonės nesiliauja jų gaminti!

 

Nors didžiąją jūsų tinklaraščio turinio dalį sudaro receptai, retkarčiais parodote ir save: pasidalinate asmeninėmis istorijoms, savo džiugiomis, o kartais ir skaudžiomis patirtimis. Kodėl jums svarbu tuo dalintis?

Man labai neįprasta fotografuoti ar filmuoti save ir rodyti kitiems. Mano telefone nerasite asmenukių, man tai labai nenatūralu. Kiti tai moka daryti labai gražiai, o man tai visiškai svetima. Todėl savęs ir nerodau daug. Bet kartais gyvenime nutinka tiek labai gražių, tiek liūdnų dalykų, kurie netelpa širdy, ir jais norisi dalintis. Aš esu labai pozityvus žmogus, ir dažnai girdžiu iš aplinkinių, kad jei juos užgriūtų mano bėdos – išprotėtų. Tad jei turiu galimybę žmonėms papasakoti savo istoriją ir pasakyti, kad blogi dalykai atneša gerus – visada taip ir padarysiu.

 

Jūsų sekėjų ratas – išties nemažai: šiuo metu jų yra daugiau nei 27 tūkst. Ar neplanuojate plėsti „Blemba, kaip skanu!“ prekės ženklo?

Šiuo metu tokių minčių tikrai neturiu. Galbūt ateityje norėčiau sukurti jaukią augalinių receptų knygą, bet dar tikrai ne dabar.

 

Pabaigai, pasidalinkite: koks patiekalas jums labiausiai asocijuojasi su vasara? Ar jau spėjote jį pasigaminti šiemet?

Hm... Tokio patiekalo nesugalvoju, bet vasarą labiausiai laukiu uogų. Braškių, mėlynių, žemuogių, aviečių arba didelių spalvotų kvapnių pomidorų.

 

Ačiū už pokalbį

 

Autorė: Rut Javič