Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Apie ispaniškąsias tapas (svetur)

2006-07-07
Опубликовать вашу статью

Ispanijoje esti gausybė įvairių lengvų užkandžių, vadinamų tapas. Jie atspindi aktyvų ispanų gyvenimo būdą. Laikas prieš priešpiečius ir vakarienę Ispanijoje skirtas kasdieniam „ritualui“ – tapų valgymui. Ispanai linkę valgyti vėlai, ypač vasarą, todėl laiko tapoms – galybė. Priklausomai nuo regiono, tapos Ispanijoje dar vadinamos tasqueo, ir de vinos, poteo arba chiquiteo.

Ispanai nemėgsta užsisėdėti vienoje vietoje, todėl su draugais ar kolegomis kiekvieną kartą lanko vis kitas maitinimo įstaigas. Jie užsuka į tascas ir mesones, alaus barus ar paprastus restoranėlius, kurie specializuojasi tapų gamyboje.

Kai kurios iš šių įstaigų garsėja gausiu tapų pasirinkimu, kai kurios – viena kuria tapų rūšimi, tokia, kaip, pavyzdžiui, keptais grybais champinones a la plancha, kebabais su marinuota ar ant grotelių kepta mėsa morunos ir kt. Kai kurie specializuojasi jūrų gėrybių gamyboje, kiti gamina tradicinius užkandžius, tačiau, kaip bebūtų, net pats paprasčiausias Ispanijos restoranėlis gali pasiūlyti bent jau sūdytų migdolų, alyvuogių, moliuskų, konservuotų tunų ar bulvių omleto tortilla espanola.

Visoms Viduržemio regiono šalims nemažą įtaką yra padarę musulmonai. Ši įtaka dar vis puikiai atsispindi meilėje gausybei užkandžių. Manoma, kad įprastos tapos ir tapų valgymo ritualas atsirado XIX amžiaus viduryje Andalūzijoje. Karštuose Ispanijos regionuose barmenai, siekdami baltą ispanišką vyną apsaugoti nuo dulkių ir vabzdžių, grakščias taures uždengdavo su riekele duonos, gabalėliu sūrio, dešros ar kumpio. Tapa ispanų kalboje reiškia „dangtį“. Taigi klientai galėdavo numalšinti alkį sūriu kąsneliu, kuris dargi sukeldavo ir troškulį.

Netrukus tapos tapo puikiu klientų viliojimo būdu, kurių įvairove ir kokybe rūpindavosi barmenas. Nuo to laiko dar iki šiol Andalūzija laikoma tapų „tvirtove“.

Ilgainiui tapų tradicija išplito visoje Ispanijoje. Tapų valgymas, ypač miestuose, tapo gyvenimo būdu. Valgomos prieš priešpiečius ar po darbo, tapos sukuria neįpareigojančią atmosferą susitikimams, pokalbiams, juokams, debatams ar diskusijoms prie gėrimo taurės. Ir visai nesvarbu, iš ko tapa susideda: tiesiog iš saujos alyvuogių ar yra gausus mažas patiekalas – valgymas tėra vienas iš šio gyvenimo būdo aspektų.

Tapos būna dvejopos: šaltos ir karštos. Šaltos tapos yra lengvai atpažįstamos, kadangi vitrinoje yra keliomis eilėmis sudėtos į apvalius dubenėlius ir lėkštes priešais pirkėjus, greta kitų užkandžių ir valgių. Karštieji užkandžiai dažniausiai nurodomi valgiaraštyje. Kartais apie karštus užkandžius reikia pasiklausti padavėjo, kuris dažniausiai būna labai patenkintas galėdamas papasakoti, kokių tapų pas juos yra, ir parekomenduoti geriausių, nepriklausomai nuo to, ar jūs jų užsisakysite, ar ne.

Skanūs maži valgiai gaminami su gardžiais padažais ir patiekiami mažuose apvaliuose moliniuose indeliuose, kurie vadinami cazuelitas. Ką tik ant grotelių iškepti valgiai, tokie kaip pinchos ar costillas, paprastai patiekiami ant duonos. Labai populiarios Ispanijoje yra ant grotelių keptos jūrų gėrybių tapos, vadinamos a la plancha.

Nesvarbu, kokioje Ispanijos vietoje besisvečiuotumėte, jei norite paragauti tikrai puikių tapų, nueikite į vietinį barą ar restoraną, vietinių lankytojų paprastai lankomą nuo maždaug 12 val. (priešpiečių metas) arba 19 val. vakare.


Parengta pagal „Culinaria European Specialties“
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka