Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Naujo tyrimo, kaip ES vartotojai suvokia su maistu susijusius pavojus, rezultatai

2010-12-03
Опубликовать вашу статью

Dauguma europiečių maistą ir valgymą sieja su malonumu. „Eurobarometro“ atliktos naujos apklausos duomenimis, dėl galimų su maistu susijusių pavojų susirūpinę žmonės labiau nerimauja dėl maisto užteršimo cheminėmis medžiagomis nei bakterijomis. Be to, apklausa rodo, jog dauguma europiečių mano, kad nacionalinės ir Europos maisto saugos agentūros yra patikimi informacijos apie galimus su maistu susijusius pavojus šaltiniai.


Europos maisto saugos tarnybos vykdomoji direktorė Catherine Geslain-Lanéelle sakė: „Siekiant laiku teikti aiškią ir veiksmingą informaciją dėl maisto saugos, labai svarbu suprasti, kaip vartotojai suvokia pavojų. „Eurobarometro“ apklausos išvados parodė, kad EFSA darbas yra svarbus, patvirtino, kad ši tarnyba yra patikimas informacijos šaltinis. Siekdama pažangos, EFSA pasinaudos šiomis išvadomis planuodama savo būsimus darbus informavimo srityje“.


Paklausti, ką jiems reiškia maistas, dauguma respondentų maistą ir valgymą dažniausiai siejo su malonumu, pvz., šviežio ir skanaus maisto pasirinkimu (58 %) ar malonumu valgyti kartu su šeima ir draugais (54 %). Mažiau nei pusė respondentų (44 %) pabrėžė rūpesčius, pvz., maisto už prieinamą kainą paiešką ar alkio numalšinimą. Mažiau respondentų buvo susirūpinę dėl maisto saugos (37 %.) ar mitybos aspektų, pvz., dėl informacijos apie kalorijų kiekį ir maistingas medžiagas tikrinimo (23 %).


Paklausti apie kitus pavojus, kurie gali paveikti žmogų asmeniškai, daugiau ES piliečių nurodė, kad jų gyvenimą gali paveikti ekonomikos krizė (20 %) ir aplinkos tarša (18 %). Pavojų, kad maistas gali pakenkti sveikatai, nurodė mažiau respondentų (11 %).


Visuomenės susirūpinimas dėl su maistu susijusių pavojų

Dauguma respondentų iš karto nenurodė kokio nors vieno pagrindinio, nerimą keliančio, su maistu susijusio pavojaus. 19 % respondentų nurodė, kad daugiausia susirūpinimo kelia cheminės medžiagos (pesticidai ir kt.), o 1 iš 10 atsakė, kad dėl maisto išvis nekyla jokių problemų. Pateikus galimų su maistu susijusių problemų sąrašą, respondentai nurodė, kad pavojai, dėl kurių jie „labai susirūpinę“, yra šie: dėl pesticidų cheminių medžiagų liekanų vaisiuose, daržovėse ir javuose (31 %, tai yra 3 % daugiau, nei 2005 m.); antibiotikų ar hormonų mėsoje (30 %, t.y. 3 % daugiau, nei 2005 m.), gyvulių klonavimo, siekiant jų mėsą naudoti mėsos produktams (30 %) ir teršalų (pvz. gyvsidabrio žuvyje ar dioksinų kiaulienoje – 29 %, t.y. 3 % daugiau nei 2005 m.). Mažiau asmenų buvo „labai susirūpinę“ dėl maisto produktų užkrėtimo bakterijomis (23 %), dar mažiau – dėl galimų su mityba susijusių pavojų, pvz., svorio didėjimo (15 %) ar nesveiko (nesubalansuoto) maisto valgymo (15 %).


Visuomenės pasitikėjimas informacijos šaltiniais, skelbiančiais apie su maistu susijusius pavojus

Apklausos duomenimis, ES piliečiai labiausiai pasitiki gydytojų ir kitų sveikatos srities profesionalų teikiama informacija (84 %), po to pasitikima šeima ir draugais (82 %.), vartotojų organizacijomis (76 %), mokslininkais (73 %) ir aplinkos apsaugos organizacijomis (71 %). Pasitikėjimas nacionalinėmis ir Europos maisto saugos agentūromis (EFSA) bei ES institucijomis palyginti didelis – atitinkamai 64 ir 57 %. Nacionalinėmis vyriausybėmis pasitiki 47 % respondentų. Į klausimą, kaip respondentai reagavo į žiniasklaidos priemonėse ar internete pateiktą informaciją apie su maistu susijusias problemas, beveik pusė jų atsakė, kad į žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją jie nekreipė dėmesio arba buvo dėl jos susirūpinę, tačiau savo mitybos įpročių dėl to nepakeitė. Atrodo, kad labiau ignoruojama informacija, susijusi su dieta ir sveikata (29 %), nei informacija apie su maisto sauga susijusius pavojus (24 %).


ES maisto saugos sistema. Vartotojai jaučiasi apsaugoti

Dauguma respondentų mano, kad valdžios institucijos deda daug pastangų, siekdamos užtikrinti maisto saugą Europoje, kad jos greitai reaguoja, o priimdamos sprendimus, remiasi moksliniais įrodymais ir veiksmingai informuoja žmones apie su maistu susijusius pavojus. Taip manančių buvo daugiau nei 2005 m. Nuomonės labiau skyrėsi klausimu, ar mokslininkų rekomendacijos ir valdžios institucijos yra nepriklausomos nuo kitų interesų. Nors 46 % respondentų sutiko, kad ES valdžios institucijoms piliečių sveikata yra svarbesnė už gamintojų pelną (7 % daugiau nei 2005 m.), 42 % respondentų šiam teiginiui nepritarė, o 12 % respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Daugiau nei 81 % respondentų mano, kad valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti, kad maistas būtų sveikas ir informuoti žmones apie dietas ir sveiką gyvenimo būdą, turėtų padaryti daugiau.


„Ši apklausa mums yra nepaprastai gera įžvalga, ką europiečiai šiuo metu mano apie maistą ir su maistu susijusius pavojus. Džiaugiamės, kad šiomis išvadomis galime pasidalyti su kolegomis iš ES valstybių narių“, – sakė EFSA ryšių vadovė Anne-Laure Gassin. Pasak jos, kiti teigiami aspektai – kad maistas siejamas su malonumu, manoma, jog nacionalinės ir Europos maisto saugos agentūros dirba gerai, ir, svarbiausia – kad mokslininkai laikomi patikimu informacijos šaltiniu.


„Eurobarometro“ išvados yra svarbi medžiaga toliau tiriant pasitikėjimo informacijos šaltiniais, pasitikėjimo valdžios institucijomis ir su maistu susijusių pavojų suvokimo tarpusavio ryšius.


Pastaba:

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) užsakyta apklausa yra antras toks tyrimas, atliktas po penkerių metų. Šiuo tyrimu siekiama daugiau sužinoti apie vartotojų nuogąstavimus dėl maisto ir su maisto grandine susijusių pavojų, taip pat nustatyti vartotojų pasitikėjimo valdžios institucijomis maisto saugos srityje lygį. Buvo apklausta tipinė grupė, kurią sudarė 26 691 vyresnis nei 15 metų amžiaus asmuo iš visų 27 ES valstybių narių. Tyrimas buvo atliekamas 2010 m. birželio 9–30 d., vartotojai buvo apklausiami tiesiogiai, jų gimtąja kalba. Laikoma, kad atsakymai į klausimus atskleidė 500 milijonų vartotojų nuomonę. Galima daryti išvadą, kad 1 % – tai 5 milijonų vartotojų nuomonė, tačiau net ir mažesnis apklaustų žmonių skaičius atspindi didelio žmonių skaičiaus nuomonę. Šią apklausą atliko TNS nuomonės ir socialinių tyrimų tinklas.


Valstybėse narėse labiausiai nuogąstaujama dėl šių su maistu susijusių problemų:

Pesticidų liekanos vaisiuose, daržovėse ir javuose – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia šiose 12 valstybių narių: Graikijoje (91 %), Lietuvoje (88 %), Italijoje (85 %), Liuksemburge (85 %), Bulgarijoje (84 %), Vengrijoje (84 %), Prancūzijoje (80 %.), Maltoje (77 %), Slovėnijoje (75 %), Vokietijoje (75 %), Belgijoje (72 %), Austrijoje (67 %).
Maisto kokybė ir šviežumas – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia šiose valstybėse narėse: Latvijoje (94 %), Lietuvoje (88 %), Portugalijoje (86 %), Ispanijoje (80 %), Danijoje (77 %), Maltoje (77 %), Estijoje (74 %), Airijoje (66 %).
Ūkyje laikomų gyvulių gerovė – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia Švedijoje (74 %), Suomijoje (66 %), Jungtinėje Karalystėje (67 %).
Apsinuodijimas maistu dėl bakterijų, pvz., dėl kiaušiniuose esančių salmonelių ar sūryje esančių listerijų – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia Bulgarijoje (84 %), Čekijoje (77 %), Slovakijoje (72 %).
Maisto priedai, pvz., dažikliai, konservantai, kvapiosios medžiagos, naudojamos maiste ar gėrimuose – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia Lenkijoje (79 %) ir Rumunijoje (70 %).
Liekanos, pvz., antibiotikai ar hormonai mėsoje – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia Kipre (99 %), Nyderlanduose (63 %).


80 % Prancūzijos respondentų išreiškė susirūpinimą dėl teršalų (gyvsidabrio), tiek pat šios šalies respondentų išreiškė susirūpinimą dėl pesticidų liekanų. Austrijos respondentai buvo vienodai susirūpinę dviem klausimais – dėl pesticidų ir GMO – po 67 % respondentų.


VMVT informacija