Этот веб-сайт использует файлы cookie. Продолжая использовать веб-сайт, вы соглашаетесь с нашей Политикой использования файлов cookie. Более подробная информация о файлах cookie.

Принять
+ Предложить ресторан
Новости

Halloween’o tradicijos

2010-10-30
Опубликовать вашу статью

Halloween’as tradiciškai švenčiamas spalio 31-osios naktį. Neatsiejamu šios šventės atributu tapo Jack O'Lantern išskaptuotas moliūgas su žvakute viduje, vaikų pamėgtas „pokštas arba saldainis“, lauke kūrenami „kaulų“ laužai, Halloween‘o festivaliai, namų lankymas, kuriuose vaidenasi bei siaubo filmų peržiūra.

Kaip žinia, daugelis pagonių švenčių, pereinant prie krikščionybės, buvo pakeistos į krikščioniškas šventes, kurios švenčiamos tuo pačiu metu tam, kad žmonės lengviau prie jų priprastų. Tai buvo savita pagoniškų švenčių adaptacija krikščioniškame pasaulyje. Tas pats įvyko ir su Halloween‘u. Šios šventės šaknys yra pagoniškos – tai keltų šventės Samhain atitikmuo, kuri buvo švenčiama Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Halloween‘o tradicijos kartu su škotų ir airių emigrantais 19 amžiuje pasklido ir Šiaurės Amerikoje. Kitose šalyse Halloween‘as išpopuliarėjo 19 amžiaus pabaigoje. Dabar Halloween‘as švenčiamas keliose Vakarų Europos valstybėse, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, taip pat Kanadoje, Puerto Rike, ir žinoma JAV, kai kuriose Australijos ir Naujosios Zelandijos dalyse. Halloween‘as yra All-hallow-even sutrumpinimas, kitaip „All hallows day“ arba „All Saints‘ Day“ – Visų Šventųjų dienos išvakarės.

Persirengimas, kaukės ir kostiumai neatsiejama šios šventės dalis, kuri turi savo pagrindą. Galų (keltų) Samhain festivalis buvo šventė, rengiama derliaus sezono pabaigoje. Klaidingai manoma, jog tai „Keltų Naujieji Metai“. Tai buvo pasiruošimo metas žiemos sezonui – surenkamas derlius ir skerdžiami gyvuliai. Keltų kultūroje buvo tikima, kad būtent spalio 31 dieną gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai sąveikauja – gali vėl atgimti „mirtis“ ir pasėti ligas, viską niokoti ir pakenkti derliui. Šventės metu buvo kūrenami „kaulų“ laužai – į degantį laužą buvo metami paskerstų gyvulių kaulai. Buvo tikima, kad šią naktį dvasios ir būtybės iš anapus gali laisvai vaikščioti Žemėje, todėl kaukėmis buvo stengiamasi atkartoti piktųjų dvasių mimiką ir įsilieti į jų tarpą. Štai iš kur atsirado persirengimo tradicija. Net ir šiais laikais Airijoje Halloween‘as yra labai populiarus. Vaikai persirengia būtybėmis iš kito pasaulio – vaiduokliais, zombiais, raganomis, goblinais.

Vienu žinomiausių Halloween‘o simboliu yra išskaptuotas moliūgas, su žvakute viduje, žinomas Jack O'Lantern  pavadinimu. Tai Airių tradicija  – jie naudojo išskaptuotas daržoves su žvakutėmis viduje kaip šviestuvus – ji gyvuoja jau kelis amžius. Airiai dažniausiai tokių šviestuvų gamybai naudojo ropes arba sėtinius (didelę geltoną vieno augalo šaknį). Moliūgų drožinėjimo tradicija atsirado Amerikoje – pirmą kartą moliūgas pradėtas asocijuoti su Halloween‘o švente JAV.

Kaip žinia, Amerikoje moliūgai geriau auga, yra didesni – juos lengviau drožinėti. Šeimos, švenčiančios Halloween‘ą, išskaptuoja moliūge kokį nors veidą, įdeda žvakę, ir tokį šviestuvą pastato prie paradinių durų įėjimo. Jack O'Lantern siejamas ir su airių legenda apie Stingy Jack (Šykštųjį Džeką) – godų lošėją, daug geriantį ūkininką, kuris, užlipęs į medį, apgavo velnią ir įkalino jį medžio kamiene, išskaptavęs ant jo kryžių. Už tai velnias Jack‘ą prakeikė ir šis amžiams liko naktį vaidentis Žemėje. Jau kelis šimtus metų airių tėvai pasakoja šią istoriją vaikams prieš miegą. 

Parengė Elena Germanovič
Nuotrauka: inmagine.com
MENIU.LT informacija

2010 10 30